Augustas Gutautas

Grįžom. Labai šalta. Gerai, kad bent saulė šviečia

Tailande mokyklos atsidaro ne rugsėjo pirmąją, kaip įprasta mūsų kraštuose. Mokslo metai čia prasideda Gegužės viduryje ir tęsiasi iki rugsėjo pabaigos, vėliau atostogos iki lapkričio, kada prasideda antras semestras, trunkantis iki kovo pradžios.

Nuotraukose Tailando moksleiviai, sprendžiantys, kuris pirmas gers vandenį iš kieme pastatyto geriamo vandens šaltinio.

Skaityti toliau »

Greitasis paštas Vientiane Laoso sostinėje. Palikite maišus prie durų, kadanors išvešime.

Skaityti toliau »

Ryžių viskis su kelis mėnesius jame ir prieskoniuose išmirkyta kobra yra paplitęs Tailande, Laose, Vietname, Kinijoje ir kitose Azijos valstybėse. Jis yra naudojamas medicinoje, kaip vaistas nuo nugaros, raumenų bei kito skausmo. Taip pat, sakoma, kad tai yra labai stiprus afrodiziakas. Beje, kobra, kuri dedama į butelį yra viena nuodingiausių gyvačių, o jos nuodai yra labai pavojingi, veikiantys nervų sistemą ir potencialiai mirtini žmogui.

Nuotraukoje – kobros viskio buteliai Vientiano Talat Sao turguje, Laose.

Skaityti toliau »

Fantastiniai filmai ir vis labiau mus supantys kompiuteriai formuoja stereotipus apie ateitį, kurioje robotai gyvena kartu su žmonėmis, o kompiuteriai atlieka pačius sudėtingiausius darbus, iki šiol buvusius išskirtine žmonių privilegija. Galiausiai robotai ir kompiuteriai susivienija ir perima valdžią iš žmonių, o pasaulį užvaldo vienas visagalis visažinis centrinis kompiuteris, kontroliuojantis viską. Po visu tuo slepiasi dirbtinis intelektas, tik be emocijų, todėl šaltas ir negailestingas, palaikomas neribotų skaičiavimo galių kompiuterių. Nenuostabu, kad kyla klausimas, ar tai realu? Ar gali nutikti taip, kad kompiuteriai, robotai ir kitos žmogaus sukurtos mašinos išvers homo sapiens iš protingiausio gyvūno sosto? Ar toli kompiuteriai pažengė nuo tų laikų, kai tris tonas sveriantis ir du kambarius užimantis agregatas skaičiuodavo ne ką greičiau už paprastą 3 litus kainuojančią kinietišką skaičiavimo mašinėlę? Kas tas dirbtinis intelektas?

Skaityti toliau »

Tarybiniais metais mūsų kraštuose gatvėmis važinėdavo oranžinės mašinos ir purkšdavo vandenį ant asfalto. Chiang Mai teko matyti mašiną, kuri sausros metu darė tą patį, skirtumas tik tas, kad priešais mašiną ėjo žmogus, kuris reguliavo vandens srovę ir kryptį – štai ką reiškia pigi darbo jėga

Skaityti toliau »

Budistų šventyklų kiemuose dažnai pakabinamos lentelės su Budos citatomis bei dažnai naudojamais budistų ar šiaip rytų išminties posakiais.

Prieš kelias dienas Chiang Mai Wat Saen Muang Ma šventyklos kieme užfiksavau šiek tiek rytų išminties.

Keletas labiausiai man patikusių:

• Liūtas namuose, pelė užsieny.
• Nesėkmė pamoko žmogų, kaip pasiekti sėkmę.
• Greit prinokęs greit sugenda.
• Pinigai yra geras tarnas, bet prastas šeimininkas.
• Blogi laikai sukuria gerą žmogų.
• Daugiau žmonių miršta nuo maisto, nei nuo bado.
• Išnaudok dabartį, kuo mažiau pasitikėk ateitimi.
• Tik avintis batus žino, kur jie spaudžia.

[Show as slideshow]

Skaityti toliau »

Azijoje tradicinė vakarietiška medicina ir įprasti jos palydovai – tabletės, poliklinikos, vaistinės – yra sąlyginai retas dalykas, ypač mažiau išvysčiusiose valstybėse. Tailande jų yra daugiau, bet ir čia nesunku rasti įvairiausių žolininkų, ajurvedos ar tradicinės kinų medicinos žinovų.

Laose Vientiano Talat Sao turguje nustebino tai, kad labai daug prekevių pardavinėja tradicinius vietinius ‘vaistus’ – įvairias šaknis, gyvūnų kaulus ar ragus.

Skaityti toliau »

Gan dažnai Azijoje sutinkama, nors pastebimai nykstanti viešojo transporto priemonė – rikša, mūsuose žinoma velotaksi vardu. Nors rikša pirmiausia asociajuojasi su Indija, ši transporto priemonė paplitusi ir kitose Azijos valstybėse, ypač mažesniuose miestuose (Bankoke jiems būtų tikrai sunku). Tailande rikša vadinama sahm-lohr (samlior).

Rikša Chiang Mai gatvėje.

Rikša Kambodžos sostinėje Phnom Penh.

Rikša Vientiane, Laose.

Rikšų ‘vairuotojai’ – dažniausiai pagyvenę vyriškiai, kurių kojos byloja, kad jie mina pedalus jau ne vieną dešimtmetį ir turbūt Tour de France jiems būtų vienas juokas ir net be dopingo

Keletą kartų Chiang Mai šventyklose teko matyti vietinių žmonių laidotuves. Visus kartus, kiek mačiau, tai būdavo dieną. Karstas – panašus į mūsiškį – padedamas ant pakylos salės gale, priešais karstą sustatomos kėdės. Karstas papuošiamas gėlėmis, vainikais, pastatoma mirusiojo nuotrauka. Kelis kartus teko matyti mirgančiomis lemputėmis apkabinėtą karstą. Žmonės ateina, pastovi prie karsto, prisimena mirusį ir nueina. Dieną karstą saugo vienas iš giminaičių. Vėliau mirusiojo kūnas yra kremuojamas ir pelenai laidojami dažniausiai vienoje iš šventyklų.

Skaityti toliau »