Augustas Gutautas

“Pavakarieniavęs” parslinkau į viešbutį. Slinkdamas pro lengvas stiklines centrines duris, prisiminiau savo nesėkmingas vakaro pastangas surasti lygintuvą. Nepadėjo net gudrusis televizorius, kuris be kita ko, žino mano vardą ir pavardę. Užsukau pas consergie (toks gudrus besišypsantis dėdė, kuris žino viską apie viešbutį). Apturėjau gan nekonstruktyvų, bet rezultatyvų pokalbį: “:) Good evening , Sir. can I help you, Sir?” “Good evening, do you have service room with an iron?” “:) We will send it to your room” “Excuse me, but what will you send?” “An iron, Sir” “Thank you” “Room number?” “1312″.

Išsilyginęs drabužius, išmečiau lygintuvą už durų. Užsistačiau žadintuvą ir į lovą. Miegas yra geras dalykas, ypač, kai jo daug ir jis saldus. Deja, ne šį kartą…

Pabudau geromis keturiomis valandomis anksčiau už žadintuvą. Prižadinau jį. Niurzgėdamas parodė valandas ir vėl ramiai užgeso. Tualete be paliovos čiauškėjo klozetas – aukštaūgių viešbučių problema: vėjas pūsdamas įsiūbuoja vandenį kanalizacijos vamzdyje. Kopenhagos problema – vėjo čia daug…

Valandėlę pasivartęs, užsnūdau. Staiga pabudau siaubingo išgąsčio pagautas. Pasijutau lyg po mano tuščią sielą kažkas vaikščiotų. Dviese. Aš ir dar kažkas. Ir nerandam vienas kito… Tuščias skrandis jau prašosi į pirmą aukštą. Ne į pirmą, o į “L”. Deja, iki pusryčių dar kelios valandos.

Šiek tiek padirbėjau. Laikas į dušą. Į “L”, paskui “5A”, “H+” arba “C” ir aš jau ofise. Laukia sunki diena, o pusė jos – susitikime pas klientą… Palinkėsiu sau ta proga sėkmės Jums irgi O jos tikrai prireiks…

Trackback URI | Comments RSS