Aug 22 2007
7 meilės Kopenhagai
Taip, taip – Kopenhagai. Ir gal kamnors atrodys keista, ypač tiems, kas girdėjo mane keiksnojant šitą miestą, manau, kad kiekviename dalyke galima įžvelgti kažką gero. Trivialu ![]()
1. Nyhavn – vieniems tai primena Klaipėdą, kitiems Anderseno pasaką, dar kažkam dar nebūtas vietas, bet vieta – tikrai graži
ir turi savo dvasią – tokią spalvotą, kuri vakare susimaišo su pašvinkusio vandens kvapu ir neleidžia pamiršti, kad esi prie jūros. Seni buriniai laivai ir masė turistų leidžia paskęsti mintyse, kai sėdi ant medinio kranto…
2. Dviračiai - jų čia daug, labai daug. Ir visokių – tradicinių, triračių, keturračių, su dėžėm ir su krepšiais. Tokia dviračių įvairovė mane, nepataisomą optimistą, labai įkvepia – turbūt dar nevisi dviračiai išrasti
3. Kristianija – galima keikti, stebėtis, džiaugtis ar neigti, bet tokia laisvės, visuomenės normų laužymo ir pasipriešinimo absurdui salelė Europoje tikrai džiugina širdį. Žavu ir šiek tiek primena prancūzų revoliuciją
4. Traukiniai – čia jie tokie riebūs ir keistai cypiantys. Juose dažnai sutinku lietuvių, apmąstau naują dienoraščio temą ar tiesiog išsidrėbęs pasiklausau muzikos. O jie vis važiuoja, tik kartais sulūžta ir vėluoja…
5. Tolerancija - jos čia nemažai. Čia gali būti savimi ar apsimesti kažkuo, bet dėl to nereikės kentėti. Tolerancija palaiko įvairovę, o pastaroji naikina nuobodulį, kurio čia apstu.
6. Sociopatai – visur galima rasti normalių žmonių, bet visuomenės atliekos ir atstumtieji yra kurkas įdomiau. O čia jų įvairovė ne ką mažesnė, nei dviračių. Vieni skaito paskaitas McDonalds’e, kiti kabinėjasi gatvėje, treti gyvena miegmaišiuose centrinių miesto gatvių pakampėse. Vat praėjusį mėnesį centrinėj aikštėj gyveno penki lenkai. Kiekvieną dieną vis stipresnis kvapas nuo jų sklido, tai matyt vieną rytą sušlavė.
7. Anglų kalba – visi ją moka. Nesutikau nė vieno žmogaus, nei seno, jei jauno, kuris nešnekėtų angliškai. Pradeda kilti įtarimas, kad anglų kalba – antroji valstybinė
Tinklaraščio RSS