Augustas Gutautas

Kadaise turėjau draugą filosofą. Neturėjo jis barzdos, bet užtat mokėjo daug sparnuotų frazių, kurios buvo pagrindinis jo ginklas prieš gudrius aštriadančius lietuvius. Seniai jau jo nemačiau, bet jo ilgo liežuvio rezultatus karts nuo karto pasiskaitinėju interneto platybėse. Viena iš jo vartotų smagiųjų frazių buvo nepasitenkinimo supančia aplinka tam tikrose situacijose išreiškimas “Aš čia širdį rodau, o man sako, kad burokas!”. Sultinga frazė, o dar ir šypseną sukelia

Prieš kelias savaites griauždamas mokslų medžiagą, vienoje knygoje aptikau institucionalizuotos akademinės visuomenės nukaldintą ir į gyvenimą paleistą aukščiau minėtos širdies-buroko frazės atitikmenį. Skambėjo jis angliškai, o išverstas į lietuvių kalbą tampa panašus į “geriausias bendravimas būna tada, kai pateisinami lūkesčiai” (Interaction is best when expectations are met). Šnekama buvo apie žmonių ir daiktų santykius, bet nepasikuklinsiu paskelbdamas, kad šis teiginys lygiai taip pat galioja ir žmogaus santykiuose su visuomene bei dviejų suaugusių individų bendravime.

Žmogaus ir visuomenės santykių burokas labai išryškėja Lietuvoje po to, kai praleidi šiek tiek laiko vakarietiškoje visuomenėje. Nenorėčiau pastarosios idealizuoti, bet tenka pripažinti, kad ten buroku tavo rodomos širdies tikrai niekas nevadina. Gali kartais su kokiais inkstais ar kepenimis sumaišyti, bet vis gyvas šiltas daiktas, o ne purvinas šakniavaisis Lietuvoje tavo širdį apšaukia buroku ir dar taikosi suvalgyti – gal todėl mūsuose tokie populiarūs šaltibarščiai… Bet nereikia verkšlenti, galima ir pasidžiaugti – gyvenimas pas mus gerėja, o ir pats gerėjimas su laiku neišvengiamai gerės. Žodžiu, pelnas neišvengiamas.

Džiaugsmas užplūsta buroką, kai sutinki žmonių, kurie pateisina tavo lūkesčius. Netgi tuos, apie kuriuos ir pats nelabai žinai. Tokie žmonės parodo tau tave patį ir supranti, kad ne burokas plaka kairėje ir ne šaltibarščiai teka tavo venomis. Su jais malonu ir paprasta bendrauti ir tai tik patvirtina teiginį apie bendravimą ir lūkesčių įtaką jiems. Bendrauti šnekant balsu kokia nors kalba arba tiesiog tylint vienu iš Afrikos tautelių dialektų. Easy go. Ne kitaip.

Lūkesčiai, viltys, slapti norai ir pageidavimai dažnai apsunkina bendravimą tarp žmonių. Šią savaitę teatre belaukiant Godo, teko tuo įsitikinti. Buvo linksma pasijuokti iš žmonių, nes juokiausi iš savęs. Šiek tiek išgąsdino absurdas, dvelkiantis iš žmogaus gyvenimo beprasmybės. Ypač tas, trukdantis bendrauti. Godo, kaip ir reikėjo tikėtis, nepasirodė, bet atėjo pasufleruotas suvokimas, kad abipusiškumas žmonių bendravime ir lūkesčiuose yra vienas iš tų absurdą tirpdančių ir prasmę gyvenimui suteikiančių dalykų. Tad ne kitaip – interaction is best when expectations are met.

Trackback URI | Comments RSS