Jan 21 2008
Permainų savaitė
Praėjusi savaitė, kaip jau įprasta, prasidėjo pirmadieniu. Kelione į Oslą nekvepėjo, tad ramiai sau žygiavau centrinėmis Vilniaus gatvėmis link ofiso. Tačiau neįprasta buvo tai, kad nepaisant sausio mėnesio ir aplink besivoliojančio sniego, smarkiai kvepėjo pavasariu, o stiprokas vėjas danguje praplėšė debesis, pro kuriuos veržėsi saulė. Pavasariškas optimizmas praskaidrino akis, kurioms nušvitus pastebėjau, kad mano “Skype” topic sentence yra (kažkodėl?!) tuščias. Nedelsdamas ištaisiau šią klaidą brūkštelėdamas “kvepia didelėm permainom”.
Visą savaitę į darbalaukį vertėsi “Skype” langai. Rašė visi - ir maži, ir dideli. Visiems knietėjo sužinoti, kokios tos didžiosios permainos. Parašė net tie, kurie nerašo niekada. Vyrai norėjo sužinoti, kodėl keičiu darbą, moterims rūpėjo, kada vestuvės ir kada pagaliau gims. Deja, turėjau nuliūdinti ir paaiškinti, kad tiek vieni, tiek kitos klydo, o dėl to užrašo kaltas viso labo pavasariškas oras, kuris dar kartą apsireiškė ir savaitės viduryje. Dauguma nepatikėjo ir liko prie savosios tiesos, bet čia turbūt jau ne mano bėdos 
Nepaisant mano tvirtinimų, kad permainų kvapas tai tik ankstyvo pavasarinio oro rezultatas, vis tik permainos neaplenkė mano daržo. Darbe pakvipo naujais projektais Kopenhagoj, o ir laisvalaikis neįprastai dažnai nublokšdavo į kino teatrą. Šią savaitę ten atsidurti pavyko net tris kartus, kas nėra labai įprasta, ypač turint omeny, kad nevyksta joks festivalis.
Pirmasis filmas buvo lietuvių neformalų taip mylimo Balkanų šalių režisieriaus Emiro Kusturicos naujasis darbas “Pažadėk man”. Nors Kusturicos filmai nėra mano mėgstamiausi, kino teatro repertuaras nieko geresnio nežadėjo. Seanso metu galima buvo pasijuokti, tačiau vulgarių juokelių ir pigių efektų, kokių nerasi net pačiose kvailiausiose Holivudo komedijose, kiekis dar kartą patvirtino, kad Kusturica - ne mano skonio.
Eidamas į “Kelionė su Dardžylingu” tikėjausi išvysti egzotiškų Indijos vaizdų, ką iš dalies ir pavyko padaryti. Neįpareigojanti komedija, atskleidžianti eilines žmonių santykių problemas bent jau nesukėlė neigiamų emocijų bei nepaliko blogos nuotaikos.
Korėjietis Kim Ki-Duk savo keturioliktajame filme “Kvėpavimas” vėl sugebėjo pademonstruoti meną pasakyti daug nieko nešnekant. Pusė aktorių nė karto per visą filmą nepratarė nė žodžio, tačiau tai netrukdė jiems pasakyti labai daug. Deja tai ne visi suprato, tad nenuostabu, kad vidury filmo kelios grupelės “intelektualų” (matyt tokių, kurie eina į visus filmus iš eilės) nesusipratę ir nusivylę paliko salę. Ką darysi - kiekvienam savo, bet kaip ten bebūtų, filmas abejingų nepaliko.
Kino repertuare dar liko keletas intriguojančių pavadinimų. Vienas iš jų - “Nereikalingi žmonės”. Tiek pavadinimas, tiek siužetas, o ir žmonių atsiliepimai sufleruoja, kad kvepia pilka lietuviška drama su teatriniu vaidinimo stiliumi. Pagyvensim pamatysim.
Pasiganymas akimis po Azijos kraštus sukėlė dar didesnį norą pagaliau iškeliauti į Rytus. Tai didžiausia gresianti permaina, kurios tikiuosi, nesutrukdys Euro-Lietuviškų pasų gamybos peripetijos…
Tinklaraščio RSS
Augustai, del tu permainu, tai respect - ivykdei puikia self-marketing akcija. :)Juokinga, ant sito kabliuko pakibau ir as. Tai kada tos permainos?
Pavasarį, kaip saka, kai Nemune ledai išplauks
Cha, pamatysim viską, kas per žiemą susikaupę.
O bet tačiau kada Tu vis dėlto keiti darbą?
O aš aną savaitę Skype pasirašiau tokią citatą: “Kalba - nesusipratimų šaltinis”. Nuo tol dar niekas neparašė, net ir tie, kurie nuolat rašydavo
Panašu, kad būsi radęs puikų būdą nutildyti publiką
Prašom, naudokitės į sveikatą
Autorines mokėti Antuanui de Sent-Egziuperi arba dar gyviems jo giminaičiams. Aš sąžiningai susimoku, kas vakarą sūnui prieš miegą sakitydamas “Mažąjį Princą”…
Atrodo, vėl reikės grąžinti šitą “Mano planetoje buvo gėlė. Ji visados prabildavo pirma” ir nebalamutinti dorų adresatų 
P.S. Po tos citatos jau nedrąsiai kyščioja pavieniai kontroliniai e-mail’ai su potekstėm, maždaug “ar viskas ok, gal supykdėm kuo nors?…”