Feb 05 2008

Rekomendacijos

Autorius 21:16 kategorijoje Nuotykiai

Šiandien lankiausi pas daugelio žmonių siaubą. Ilgai rinkausi, nes kai renkiesi tokį svarbų dalyką, tenka nemažai paplušėti, o dažniausiai (kaip ir šįkart gavosi man) galiausiai pasirenki pagal kitų žmonių rekomendacijas.

Keliom minutėm vėluodamas, įpėdinau į vieną iš Gedimino prospekto kiemų, dairydamasis iškabos, kurios neradau gatvėj. Kiemo tamsoje, vienintelis šviečiantis langas apšvietė ir virš jo iškabintą raidžių derinį, primenantį, kad rytas nebus iš lengviausiųjų. Priėjus arčiau, pro langą išvydau minėtąjį siaubą, begurkšnojantį kavą su savo pagyvenusia asistente.

Įslinkau vidun. “Laba diena, aš pas jus 9 užsirašęs.” – bandžiau būti mandagus, bet supratau, kad veltui. Visoje stomatologijos klinikoj buvo tik vienas kabinetas, su vienu gydytoju ir viena asistente, nė vienas kurių per daug nekreipė dėmesio į mane. Šiek tiek pastovėjau prieangy nelabai žinodamas, kur dėtis, kol galiausiai sulaukiau lakoniško “Užeik. Nusirenk. Sėsk”. Padariau, kaip lieptas. Po kelių minučių sėdėjau dantisto kėdėje, o jis tuo metu sau ramiausiai prie stalo baiginėjo rytinę kavą.

“Kuo skundžiatės?” – tingiai paklausė prislinkęs žmonių siaubas. “Err… Noriu profilaktiškai ir dar tuos akmenis va nusivalyti…” – šiek tiek pasimetęs dėl įkišto burnon dantistiško veidrodėlio, bandžiau atsakinėti. “Skauda, kurį nors dantį?”, “Ne.”, “Gerai, nuvalysim tuos akmenis.” Spustelėjo koja, kėdės pedalą ir visas kabinetas paniro į šnypščiantį garsą.

Dantistas lėtai kapstėsi po mano tarpdančius, karts nuo karto riebiai nusikeikdamas ir nusukdamas gražtą nuo žarnos, kažką pakrapštydamas ir užsukdamas atgal. Aš tuo tarpu su smalsumu apžiūrinėjau šio konspiracinio stomatologijos kabineto atributus. Pagrindinis aparatas buvo nuo galvos iki kojų apkarstytas lipdukais su Lietuvos sklandymo federacijos, sklandymo varžybų ir kitais su lėktuvais susijusiais lipdukais. Mėgsta žmogus adrenaliną, tačiau manęs tai nė kiek neguodė, o ypač tuo momentu, kai jis aštriais įrankiais kapstėsi mano burnoj.

Trumpam nustebęs stabtelėjo ties vienu prieš tryliką metų plombuotu dantim ir  lyg niekur nieko paklausė, ar čia pas mane vaistai… Didžiai sutrikau vienu metu net pagalvojęs, kad staiga apturėjau žiaurų atminties praradimą, bet apsidrausdamas paaiškinau, kad lyg ir plomba ten. “A, taip ir galvojau.” Ir toliau tęsė darbą.
“Sėsk čia.” Netikėtai pabaigęs mano dantų šlifavimo procedūras, pakvietė prie stalo. “60 litų ir ateik po pusės metų.” “Errr, gerai. Ačiū.” Gerai, kad tik akmenis valiau…

Share Button

Komentarų: 7

Komentarų kiekis: 7

  1. Kristina 05 Feb 2008 21:29

    Ech, gal einam į mano kliniką 😀 Ten gydytojas bent jau nepasitinka, apsiputojęs kava, ir pajuokaut moka… Kai darė kapas man balinimui, tai kažkaip įstrigo burnoj toks iš principo grėblio dydžio daiktas su ryškiai žalia koše. “Oi, na, turbūt kad db jau taip ir liks…” atsiduso.

  2. Augustas Gutautas 05 Feb 2008 21:31

    Aš labai džiaugiuosi, kad maniškis nenusprendė kaip nors savotiškai pajuokauti…

  3. Kristina 05 Feb 2008 21:32

    Nu jau šį vkr būčiau, matyt, apraudojus…

  4. Agnė 06 Feb 2008 08:10

    Oho, o dantų gręžimo aparatas gal varomas virvelėmis buvo, nematei? Sprendžiant pagal bendrą kabineto nuotaiką – tikėtina. :)

  5. Augustas Gutautas 06 Feb 2008 12:48

    nelabai supratau, ar ten asistentė mynė, ar koks burundukas gretimoj patalpoj elektrą tam aparatui generavo…

  6. Simona 20 Feb 2008 13:27

    Buvau ir as ten. Gretimam kambaryje ten stovi medines kankinimo stakles 😉

  7. Augustas Gutautas 20 Feb 2008 17:32

    jo :) o ant grindų prilaistyta daug kraujo…

Trackback URI | Comments RSS

Komentuokite