May 20 2008
What happens in Paris
Pavasarinės kelionės į Tailandą ir Kambodžą įspūdžiams dar kaip reikiant neišblėsus, atsidūriau Paryžiuj. Nebuvo tai pirma kelionė ten - gal koks trečias kartas jau, tad sužinojęs apie darbinį reikalą, kuris vyks Prancūzijos sostinėj, labai nesidžiaugiau. Ankstyvas rytas, 5 valandos, skambantis žadintuvas - tokia kelionės pradžia nelabai džiugina, ypač kai ji primena praėjusių metų antrą pusmetį, kada taip prasidėdavo beveik kiekvienas savaitės pirmadienis.
Pora ūžiančių lėktuvų su nosį draskančiu sausu oru ir miniatiūriniais Europos vaizdais už lango švystelėjo į karštą Paryžiaus orą. Apsirėdęs lietuviškam klimatui pritaikytais drabužiais, apsikarstęs daiktais, patraukiau ieškoti viešbučio, kuris skelbėsi esąs Le Defense verslo rajone. 
Apsukęs ratą pagrindinėje rajono aikštėje, nusprendžiau nelieti veltui prakaito ir pasikonsultuoti su žemėlapiu. Pastarasis sunkiai, bet pagelbėjo - po 10 minučių bandymo pritaikyti žemėlapio analizei savo 5 ryto prižadintas smegenis karštame Paryžiaus ore, galų gale įkirtau Da Vinčio kodą ir nubirbenau pietryčių kryptimi. Neilgai trukus priėjau tos pačios kompanijos, tačiau gerokai prabangesnį viešbutį, kurio darbuotojai (hm, pasirodo prancūzai irgi kartais moka angliškai!) įsodino mane į liftą ir mandagiai pasiuntė reikiamo viešbučio kryptimi.
Lengviau atsidusau užėjęs į Mercure Hotel registratūrą ir jau buvau besimėgaująs vėsiu kondicionuotu oru ir neišvengiamai artėjančiu momentu, kuomet išdidžiai atsuksiu šalto dušo čiaupą, kai išgirdau klausimą “Ar Jūs tikras, kad čia rezervavote kambarį?”. “Juokinga, ane? Ech tas prancūziškas humoras…” - tyliai sumurmėjau mintyse ir išdidžiai atkišau rezervacijos lapelį su užrašu Mercure Hotel. “Labai atsiprašau, bet Jūsų viešbutis yra už penkiolikos minučių kelio nuo čia. Aš Jums duosiu rajono žemėlapį ir pažymėsiu kelią.” Errrr…
Lengvai įniršęs, išslinkau į maloniai karštą orą su nemaloniai šiltais lietuviškam klimatui pritaikytais drabužiais ir vis ryškiau įsivaizduojamu šalto dušo čiaupu rankoje. Atsidusau lengviau, kai priėjau reikalo, dėl kurio čia atvažiavau, tvarkymo vietą - 40 aukštų IBM pastatą, šiek tiek didesnį už Vilniaus “Europą” tik tiek, kad visi jame dirbantys žmonės - mano bendradarbiai. 
Netoliese turėjo būti ir manasis Mercure Hotel, o rajono plane rožiniu markeriu nubrėžta linija liepė sukti į kairę. Pasukau. Priėjau užrašą, skelbiantį apie Courbevoie miestelio centrą… Vienas ratas aplink kvartalą, antras… Vietiniai juočkiai angliškai nešneka, vaikai irgi. Ieškau iš naujo. Ir vėl iš naujo…
Taigi, nepraėjus nė šimtui metų pasiekiau viešbutį, kuris buvo šiek tiek į priešingą pusę ir gerokai toliau, nei buvo nurodyta rajono plane. Bet tai jau nebuvo svarbu. Nebepykau, nes visą pyktį, o ir svajonę apie dušą nuplovė mano paties prakaitas bei svajonė apie maistą.
Taigi, kelias dienas ganiausi Paryžiuje. Dienomis tvarkiau reikalą, o vakarus pašvenčiau turizmui. Aplėkiau esminius turistinius objektus, sąžiningai nufotografavau, pažioplinėjau. Viskas būtų tvarkoj ir normalu, jei ne vienas keistas pastebėjimas. Nežinau, ar tai trečio apsilankymo Paryžiuje, ar prieš tai buvusios kelionės į Aziją pasekmė, bet buvo žiauriai nuobodu. Net neįdomu. Slankiojau iš kampo į kampą aplink Eifelio bokštą ir nesupratau, ką aš čia veikiu. Didelis tas geležies gabalas, ale va jau tiek kartų čia būta, net ranka nekyla fotoaparato išsitraukt. Na, bet iš mandagumo didžiajam šedevrui, išsitraukiau ir nusitaikiau jam į užpakalį. Beje, gavosi visai neblogas kadras. 
Žvelk kitu kampu, vadinas. Dar šiek tiek paslampinėjęs, prisiminiau, kad kuprinę spaudžia nebaigti mokslai. Įsitaisiau medžių pavėsyje ant turistų nugulėtos žolytės ir tiek mane tematė tas romantiškas miestas…
Daugiau nuotraukų iš kelionės Galerijoje.
Tinklaraščio RSS
Tai todėl, kad be manęs ten buvai, nuobodu buvo! Ką čia vynioji į vatą :p
Nieko nepadarysi, teks vienai keliauti į Paryžių - niekad ten nebuvau, o norisi, o Tavęs juk ketvirtą kartą kankintis ten netempčiau
Tai teks ketvirtam kartui ir tave pasiimt, kad įsitikint, kad nuobodu buvo dėl to, kad trečią kartą vienas buvau
Kada, kada, kada?
Tu kazkaip labai gerai matai miestus. O gal ir kaimus. Na miestu tai tiksliai.
Dar ir foto pagirsiu. Kaip sugebejai nufotografuot masines vietas be zmoniu?
Fotografuojant reikia mokėti laukti ir žiūrėti į tą patį dalyką iš skirtingų kampų
O man ir pirmą kartą Paryžiuje buvo nuobodu
Paryžius yra labai monotoniškas. Pirmą kartą man jis patiko, bet labai greitai atsibodo
Turi jis savo dvasią, negali sakyt, kad ne 
Persisotinę vartotojai.
[...] siekdamas atkreipti dėmesį į pastarosios ekologinę būklę. Gegužės mėnesį skrendant į Paryžių į rankas pakliuvo gan nemažai prie oro taršos prisidedančios SAS grupės žurnalas Scanorama, [...]