Jul 17 2008
Lietuva ir kosmosas
Atsidarau šiandien Delfi.lt ir netikiu savo akimis – matau straipsnį pavadinimu “Lietuva apsisprendė veržtis į kosmosą“, kuriame rašoma apie tai, kad Lietuva nusprendė dalyvauti Europos kosmoso agentūros veikloje! Tam reikalui net įkurta Kosmoso klausimų Lietuvoje koordinavimo grupė 
. Pirma mintis šovusi galvoje – dar viena priešrinkiminė reklaminė akcija ir jie nusprendė kompensuoti senas taip ir neišsipildžiusias tarybinių vaikų svajones tapti kosmonautais. Na panašiai, kaip rublinius indėlius
Paskaičius pranešimą paaiškėjo šiek tiek įdomesnių detalių, kurios labiau džiugina ir sukelia pagarbos jausmą Lietuvos Vyriausybei. Pasirodo, dalyvavimas kosmoso agentūros veikloje suteiktų Lietuvos verslininkams vykdyti šios agentūros užsakymus (kurie tikrai būna pelningi), o mokslininkai įgytų galimybę naudotis neišsemiamais resursais, sukauptais šios agentūros archyvuose, tačiau prieinamais tik agentūros nariams. Nors tai tik vienpusis Lietuvos sprendimas, kurį dar turi patvirtinti Europos kosmoso agentūra, o priėmimo procedūra paprastai užsitęsia apie 8 metus, tai nemažas žingsnis ir labai sveikintina iniciatyva gerinti verslininkų bei mokslininkų sąlygas Lietuvoje.
Tarybiniais metais Lietuvoje veikė kelios gamyklos, kurių produkcija buvo naudojama kosminėje pramonėje, tačiau sugriuvus sovietiniam monstrui, kosmosas nuo Lietuvos labai nutolo. Dalyvavimas Europos kosmoso agentūros veikloje Lietuvai atvertų galimybes gauti stambių užsakymų įvairiose srityse, pradedant pramone, baigiant informacinėmis technologijomis. Mokslininkai taip pat gautų veiklos, o gal ir vienas kitas žmogelis galėtų realizuoti savo seną svajonę tapti kosmonautu. Gal ir vieną kitą kosmodromą pastatytų – galėtume vesti savo vaikus ir anūkus pažiūrėti, kaip raketos šauna į dangų. O gal net nuskiltų kokiam Blusiūnų kaimo lietuviškam lenciūginiam pakartoti legendinį Strielkos ir Bielkos žygį anapus ozono sluoksnio
Nepaisant visos materialinės bei intelektualinės naudos, kurią atneša kosminiai projektai juose dalyvaujančiai valstybei bei jos piliečiams, visa tai kainuoja. Ir nors kaina šiuo Lietuvos atveju nėra labai didelė – kokie 30 milijonų litų iki tol, kol sužinosim, ar mus priėmė ir 10 milijonų, kai (jei) priims kasmet, vis tik kyla klausimas, ar tos laimės paieškos kosmose yra reikalingos? Pasaulyje yra išleidžiami milijardai dolerių kosminiams tyrimams ir įvairioms programoms, kurių dauguma susiveda į gyvenamo ploto bei gyvybei tinkamų sąlygų (pvz vandens) paieškas kosmose. Dauguma tyrimų nėra davę realių rezultatų, išskyrus tuos, kurie parodė, kad be Žemės nėra mūsų galaktikoj daugiau planetų, tinkamų gyvybei, bet optimizmas kosmonautų neapleidžia ir jie nėra nusiteikę aukoti tų milijardų badaujantiems Žemės vaikams. Jei kitose galaktikose ir egzistuoja gyvybei tinkamos planetos, tai jos yra taip toli, kad iki jų pačiomis greičiausiomis priemonėmis, galėtų nusigauti nebent mūsų anūkai, jei mes patys šiandien kirstume ozono sluoksnį ir pamojuotume Žemei drebančiom rankom. Tai ar verta investuoti?
Na, kol kažkas investuoja milijardus į kosminius projektus, galime užsirašyti į eilę tapti kosmonautais ir išpildyti savo seną tarybinę svajonę Pirmyn, kosmonautai!
Tinklaraščio RSS
Deje, Lietuvos geografinė padėtis nėra tinkama pakilimui (per toli mes nuo ekvatoriaus), todėl vargų ar vesime savo vaikus (tiksliau, anūkus) žiūrėti kaip kyla raketos į kosmosą iš Pabradės miškų. Antra, šiandien kiekvienas norintis gali išpildyti savo “tarybinę” svajonę už kokius 200K USD ir pabūti kosmose kokias 2 min.. Kosmosas po truputį tampa komercijos erdve ir su laiku kainos kris. Daugiausia tokių skrydžių darys komercinės organizacijos, iš kurių pelningus užsakymus galima gauti nors ir šiandien (jei tik turime ką pasiūlyti, nors labai abejoju). Taigi, LRV 30 M investicija į kosmosą yra iš tikrųjų į kosmosą. Panašiai, kaip siųsti SMS žinutes į Marsą. Tačiau sutinku, kad verta iškoti gyvybės kosmose, nes neužilgo jos gali nebelikti Žemėje (galvoje turiu visuotinį atšilimą, karus, išteklius, energetiką, vartotojišką visuomenę). Ims ir išipildys greitai Lietuvos kino teatruose pasirodančio multiko “Wall-e” scenarijus, kur Žemėje liko tik robotas, kurio užduotis buvo iškuopti Žemę nuo šiukšlių, o visa žmonija, tuo tarpu, iškeliavo ekploatuoti ir teršti aplinkinių planetų.
Richard Branson ir jo Virgin Galactic http://www.virgingalactic.com siūlo skrydžius už 200K USD tik neaišku, kada jie prasidės. Deja, jie nežada pasivaikščiojimo kitoje planetoje – tik skrydį į atvirą kosmosą ir atgal. Beje, jau yra užsiregistravusių lietuvių
Vėliau ar ankščiau įvyks, nes jei yra paklausa, bus ir pasiūla. O kosmoso rinka iš tikrųjų yra perspektyvi pinigų kiekio didinimui. Žemėje, panašu, kad darosi ankšta.
Klausimas, kur išlipti? Ilgametės kosmonautų paieškos nepateikė nė vienos realios vietos virš ozono sluoksnio net pasivaikščioti, ką jau kalbėti apie gyvenimą…