Jul 24 2008
Ekonomikos krizė. Kitu kampu
Visi apie ją šneka, visi apie ją žino. Laikraščiai ir portalai apie tai rašo po kelis kartus per dieną. Vieni vertina, kiti prognozuoja, treti patarinėja. Galų gale juokingiausiai skamba ekspertų išvados, kad finansų krizė pasaulį ištiko dėl paprasto neapdairumo – bankai priskolino pinigų ne tam, kam reikėjo, pakilo naftos kainos ir jie nebegali tų skolų grąžinti. Reitingų agentūros pridarė klaidų kompiuterinėse programose, kurios per daug gražiai nupiešė per daug šviesią ateitį. Bet visvien, net vykstant pačiai baisiausiai krizei, kažkas gyvena itin gerai arba tiesiog tos krizės nejaučia.
Štai, pavyzdžiui, Zimbabvėje šią savaitę į apyvartą buvo paleisti tūkstančio milijardų dolerių banknotai. Nedidukas maišelis tokių popieriukų ir turim metinį JAV biudžetą vienoje rankoje. Jei tai būtų ne Zimbabvė, galėtų pasirodyti, kad šalyje atsirado tokių turtingų žmonių ir gan nemažai, kad net prireikė tokio didelio nominalo banknotų.
Photograph: Desmond Kwande/AFP/Getty Images
Tačiau taip nėra, tai juk Zimbabvė, Pietų Afrika. Ten teka Limpopo upė, bet žmonės ten badauja, nes net už vieną tokį banknotą duonos kepalo nusipirkti negali. Zimbabvė dar palyginus neseniai buvo klestinti valstybė, tačiau, kai valdžią perėmė diktatorius Robertas Mugabė, reikalai pradėjo krypti bloga linkme. Vakarų valstybės pradėjo boikotuoti režimą, ekonomika pradėjo strigti ir viskas “pabyrėjo”. Šiuo metu metinė infliacija Zimbabvėje siekia 2,2 milijono procentų… (O mes verkiam dėl savo paprastų 10 ar 12 procentų). Tad nenuostabu, kad Zimbabvė jau pamažu pereina prie natūrinių mainų – pinigai jau nieko nebedomina, nes už juos visvien nieko nenusipirksi. Panašu, kad Zimbabvėje pasaulinė ekonomikos krizė nesijaučia, nes natūriniai mainai yra labai atsparūs šiuolaikiniams išvestiniams ekonominiams bei finansiniams mechanizmams ir jų sutrikimams.
Nors didžiąją pasaulio dalį, ypač vakarų valstybes, kamuoja ekonominiai negalavimai, arabų šalys štai viena paskui kitą praneša apie neregėto masto investicijas. Kuveitas nusprendė statytis naują miestą, kurį visiškai nesikuklindami pavadino Svajonių miestu. Į jo statybas investuos nei daugiau, nei mažiau – 132 milijardus JAV dolerių, kuriuos uždirbo per paskutinius kelerius metus iš naftos eksporto. Kuveitas yra ta valstybė, kurią Irakas užpuolė 1991 sausio mėnesį, o tuo pasinaudojusi Rusija surengė išpuolius prieš Lietuvą, šiomis dienomis žinomus, kaip sausio 13-ios įvykiai. Kuveitas po 1991 metų visiškai atsigavo, o jo Svajonių miestas turėtų konkuruoti su Dubajumi, kitu miestu užaugusiu ant naftos pinigų upės. Dubajuje ruošiamasi statyti besisukantį dangoraižį, o prieš kelis metus baigtas statyti vienintelis pasaulyje septynių žvaigždučių viešbutis. Prabanga ir neregėto masto investicijos į dykumas – štai kur nusėda mūsų infliacijos suėdami pinigai.
Rusija naftos, dujų ir kitų gamtinių išteklių atsargomis tikrai negali skųstis. Šių žaliavų eksportas į vakarus leido jai ne tik grąžinti milijardines skolas, likusias nuo Tarybų Sąjungos laikų, bet ir susikrauti nemažą rezervą “juodai dienai”. Nepaisant to, Rusija mėgsta žaliavų kranelį pasukioti ir taip paerzinti ne tik nemėgstamus vakarus, o ir “savus” kaimynus. Panašu, kad tas kranelio sukiojimas įsivažiavo ir dabartinėje situacijoje Rusija kartu su arabų valstybėmis žaidžia žaidimą “valdyk amerikoną”. Rekordiškai išaugusios naftos kainos plukdo Amerikos dolerius į šias valstybes, o šios pamažu supirkinėja vis pingantį nekilnojamą turtą ir prasiskolinusias kompanijas. Net jei Iranas kokios atominės “kuvaldos” nenusvies per Atlantą, tai visvien Ameriką po kelių metų kontroliuos turtingieji arabų teroristai ar rusų oligarchai.
Lietuva blaškosi. Čia natūriniai mainai dar negresia, nors infliacija kamuoja. Nors daugumai Europos valstybių ir net kaimyninėms Latvijai ir Estijai prognozuojamas ekonomikos smukimas, Lietuvoje žadamas ekonomikos lėtėjimas. Tačiau tas lėtėjimas irgi pasireiškia nemaloniais reiškiniais. Pavyzdžiui, auga bedarbystė, kurią galima pastebėti ne vien iš statistinių rodiklių, bet net ir iš tokio menko tinklapio, kaip šis, lankomumo statistikos. Pastaruoju metu čia užklysta vis daugiau žmonių, kurie Google paieškoje ieškosi darbo užsienio valstybėse, ypač Danijoje. Ne kartą esu rašęs apie darbą Skandinavijoje, tad Google šiomis dienomis dosniai atseikėja lankytojų ta tema. Keli pažįstami vis klausinėja, ar neverta emigruoti iš Lietuvos, bet atsakymas, manau, ir taip greitai pats ateis. Na, bent jau su pirmąja iš statybų kracho kamuojamos Ispanijos grįžtančių lietuvių banga – jie ir papasakos, kodėl emigruoti neverta 
Tinklaraščio RSS
man tai cia 100 milijardu arba as nuliu nebemoku skaiciuot. visi kas emigruoja yra lochai. ir mugabe yra lochs. beje, neparase zurnalistpalaikis awgusto kodel boikuotuot pradejo ta mugabe, ne del to kad jis diktatorius, tokiu daug ant zemes palnetos. Tas asilas (mugabijus) atime is visu baltuju ukininku zemes ir ukius (kurie shere puse afrikos pienu, mesa ir grudais, o zimbave dar kai rodezija vadinos buvo vadinama afrikos aruodu) ir atidave negrams. O tie ukininkai buvo balti sakiau ir dar europieciai, tai supyko europa. o negrai nemoka ukininkaut, tai ir subankrutavo valstybe, o buvo viena turtingiausiu zemiau pusiaujo.
bet tuoj bus kirduks mugabiui, nes girdejau jis nebeturi popieriaus bapkem spausdint
, o armija be algu gali supykt biski
Tą salėtą 2002 metų vasarą, kai G. Bush Jr. ir jo bendražygių kariuomenių daliniai jau buvo įsiveržęs į Afganistaną ir galando peilį Sadamui Huseinui, su Amerikos Korpuso savanoriais Lietuvoje diskutavome apie tokias JAV Prezidento politikos priežastis ir galimas pasekmes. Amerikonai, pašiurpinti Rugsėjo 11 išpuolio, degė kerštu. Aš bandžiau įtikinti, kad jų Prezidento politika – klaidinga. Priminiau, kad SSRS invazija į Afganistą baigėsi visišku fiasko ir kad JAV su NATO gali sulaukti panašių pasekmių. G. Bush’ui reikia “atidirbti” ginklų pirkliams už paramą rinkimuose, tačiau apmokėti sąskaitą privalės visi JAV ir karo žygyje dalyvaujančių NATO valstybių mokesčių mokėtojai. Sakiau, kad Bush’as blefuoja dėl Irako masinio naikinimo ginklo grėsmės ir suplanuotas puolimas yra agresija, bet ne kova su terorizmu. Islamo pasaulis šito neatleis ir keršys. Mūsų diskusijoje dominavo emocijos, nes tikrųjų karo priežasčių negalėjome objektyviai įvertinti ir nuspėti būsimų pasekmių.
Laikui bėgant išaiškėjo melas apie masinio naikinimo ginklų fabrikus Irake, dėl Bush’o išsunktų iš federalinio biudžeto šimtai milijardų USD prasidėjęs JAV ekonomikos nuosmukis ir dolerio “kritimas”, sąlygojęs naftos kainų skrydį į stratsferą.
Islamo kraštų kerštas, pasireiškęs naftos stygiaus rinkoje sukūrimu ir kainų diktatu, nuvilnijo per pasaulį iki šioje ašarų pakalnėje snaudžiančios Lietuvėlės.
Dabar, kuomet esame NATO ir ES, šitą košę turime srėbti su savo “užstalės” partneriais.