Jul 30 2008

Skaitmeninė etnografija: ar toli pažengėme nuo bendruomeninės santvarkos?

Autorius 12:38 kategorijoje IT,Kultūra,Mintys

Pasaulyje vis labiau įsigalėjant vadinamiesiems socialiniams tinklams ir vartotojų kuriamam turiniui, kuris pasireiškia tinklaraščių, komentarų ar video reportažų pavidalais, mokslininkai neišvengiamai imasi tyrinėti šį naująjį reiškinį. Daugeliui jaunosios kartos atstovų žiniatinklis tapo viena pagrindinių bendravimo terpių, o jų tėvams – nuolatiniu galvos skausmu ir sunkiai paaiškinamu jų atžalų pomėgiu. Kol naujasis žiniatinklis varo žmones iš proto, akademiniuose sluoksniuose formuojasi nauja mokslo kryptis – skaitmeninė etnografija, bandanti atsakyti į klausimą, kaip žmones keičia skaitmeninė informacija ir bendravimas virtualiose erdvėse.

Socialiniai tinklai, virtualūs pasauliai ir blogosfera

Jei ankstyvasis interneto svetainių tinklas vadinamas žiniatinkliu, tai naujoji jo versija tikrai nusipelno sociatinklio vardo. Naujasis žiniatinklis nėra vien statinė informacija, kurios ieško ir pasyviai skaito masės svetainių lankytojų. Sociatinklyje žmonės bendrauja, ieško draugų, rašo straipsnius, talpina nuotraukas ir vaizdo reportažus, o taip pat komentuoja, papildo turinį savomis mintimis ir pastebėjimais. Ne ką mažiau populiarūs ir virtualūs 3D pasauliai, kuriuose žmonės gyvena savo “antrąjį” gyvenimą, o nemažai verslo kompanijų ar net vyriausybinių institucijų atsidaro savo filialus virtualioje erdvėje.

Socialinių tinklų didžiausieji tokie kaip MySpace, Facebook skaičiuoja narius milijonais, o matuojant mūsų masteliais, nuo jų neatsilieka ir lietuviškasis Frype. Šiuose socialiniuose tinkluose žmonės susikuria savo profilius, kuriuose pristato save: patalpina savo nuotraukas, aprašymus, rašo tinklaraščius. Ne ką mažiau svarbus ir naujų pažinčių ieškojimas bei “draugystės” ar draugų sąrašai, o taip pat ir bendravimas žinutėmis, apsikeičiant dovanomis, komentuojant ar tiesiog žaidžiant.

Virtualūs pasauliai internete taip pat neatislieka populiarumu nuo socialinių tinklų. Active Worlds, Second Life bei kiti seniai didžiuojasi ne tik milijonais vartotojų, bet ir didelių verslo organizacijų ar vyriausybinių bei nevyriausybinių organizacijų dėmesiu. Ne viena kompanija yra atsidariusi savo padalinį virtualioje erdvėje, o nemažai paprastų vartotojų pradėjo verslą būtent virtualioje realybėje. Ne viena valstybė, įskaitant ir mūsų kaimynę Estiją, turi atsidariusi savo ambasadas Second Life virtualiame pasaulyje, o nevyriausybinių organizacijų  ar profesinių sąjungų protesto akcijos toje aplinkoje jau nieko nebestebina. Virtualiose pasauliuose, panašiai, kaip socialiniuose tinkluose, žmonės susikuria savo profilius, priskiria sau 3D atvaizdą, kuria savo namus, aplinką, bendrauja, prekiauja ar tiesiog keliauja. Šiose aplinkose emuliuojamas normalus žmonių gyvenimas, tačiau jame egzistuoja šiek tiek daugiau laisvės ir galimybių kūribiškai save išreikšti.

Blogosfera, arba tinklaraščių visuma, jau tapo įprastu dalyku. Štai, kad ir dabar, skaitydami šį straipsnį, esate blogosferos dalyvis, o jei dar parašysite komentarą, tapsite ir turinio kūrėju, aktyviu pildytoju arba, kaip įprasta sakyti, bendruomenės nariu. Kaip ir kiekviena bendruomenė realiame pasaulyje, socialinių tinklų, virtualių realybių ar tinklaraščių bendruomenės turi savo taisykles, normas bei kitus požymius. Dėl šių panašumų akademiniuose sluoksniuose garsūs antropologai susidomėjo naujosiomis bendruomenėmis. Jų tyrinėjimai pradėti vadinti nauja mokslo šaka – skaitmenine etnografija, o tyrinėjimų išvados kelia klausimą, ar toli pažengėme nuo bendruomeninės santvarkos.

Skaitmeninė etnografija

Pakankamai nauja, porą metų gyvuojanti, naujoji antropologijos mokslo atšaka – skaitmeninė etnografija – sulaukia vis daugiau dėmesio ne tik mokslininkų tarpe, bet ir plačiuosiuose visuomenės sluoksniuose. Ši mokslo sritis siekia paaiškinti, kodėl žmonės leidžia laiką sociatinklyje, kokie jam būdingi atributai ir ką jie reiškia.

Socialinės etnografijos atstovai teigia, kad sociatinklio reiškinys nėra kažkas naujo. Profilių naršymas socialiniuose tinkluose, komentavimas tinklaraščiuose, apsikeitimas žinutėmis yra ne kas kita, kaip senas geras žodinis bendravimas, kurį kadaise mūsų protėviai “pasirinko” kaip pagrindinę bendravimo priemonę, vietoj rašymo ar bendravimo gestais. Žodinio bendravimo forma yra įaugusi mūsų kraujyje, todėl natūralu, kad sociatinklis tapo toks populiarus – tai ne nauja bendravimo forma, o viso labo nauja, patogesnė, prieinamesnė terpė.

Žodinis bendravimas yra įtraukiantis, suburiantis, interaktyvus ir orientuojasi į dabartį. Toks yra ir šiandieninis sociatinklis, kuriame tinklaraščiai keičia ar papildo informacinius portalus, žinutės – telefoninius pokalbius, komentarai – žmonių diskusijas, o žmonių kuriami video reportažai YouTube ar Current TV – įprastą televiziją bei radiją. Tačiau žodinis bendravimas nėra vien šnekėjimas, tai yra ištisa socialinė dinamika, kuri sukuria ir palaiko žmonių ryšius, apibrėžia padėtį bendruomenėje ir formuoja kultūrą.

Antropologas Michael Wesch, du metus praleidęs Papua Naujosios Gvinėjos gentyse, kur tyrinėjo žodines kultūras, teigia, kad bendruomeninėse kultūrose žmonių identitetas priklauso nuo to, kaip žmonės jus pažįsta. Šiuolaikiniame sociatinklyje, ypač socialiniuose tinkluose, asmens identitetas apibrėžiamas per tai, kas yra tavo draugai. Yra sakoma, kad “mažos dovanos stiprina draugystę”, o šį posakį iliustruoja net bendruomeninės santvarkos, kuriose apsikeitimas simbolinėmis dovanėlėmis ar juvelyriniais dirbiniais bei ginklais yra itin svarbus socialinių ryšių stiprinimo elementas. Tokie apsikeitimai yra įprasti socialiniuose tinkluose ar virtualiuose pasauliuose. Šiais laikais skiriasi tik motyvacija – anksčiau žmonėms socialiniai ryšiai reiškė išlikimą.

Ne ką mažiau svarbus klausimas yra tai, kas yra “draugai” ar bendruomenės nariai sociatinklyje. Bendruomeninėje santvarkoje tai buvo žmonės, su kuriais buvo bendraujama akis į akį. Šiuolaikinės technologijos leidžia žmonėms bendrauti per didelį atstumą, todėl draugais ar bendruomenės nariais gali tapti žmonės, kurių nesame matę. Sociatinklio terpė leidžia draugų ar bendruomenės narių sąrašą papildyti žmonėmis, su kuriais palaikomi gan silpni ryšiai, o saugesnė, nei įprasta, aplinka leidžia jais tapti praktiškai bet kuriam žmogui, todėl visiškai nenuostabu, kad nemaža dalis socialinių tinklų dalyvių didžiuojasi turintys kelis šimtus ar tūkstančius draugų.

Psichologiniai sociatinklio tyrinėjimai papildo skaitmeninės etnografijos analizes ir teigia, kad jo populiarumą nemažai lemia ir tai, kad kurdami profilius socialiniuose tinkluose ar aplinką virtualiame pasaulyje, žmonės, ypač paaugliai, naudojasi laisve ir galimybę pasireikšti taip, kaip nori. Jų nevaržo nuolatiniai tėvų ar aplinkinių nurodinėjamai, kaip elgtis, ką daryti. Ne ką mažesnis ir lygybės principas, nes sociatinklyje numetami oficialūs akademiniai ar socialiniai statusai ir į žmones kreipiamasi vardu arba slapyvardžiu, o su žvaigždėmis, politikais ir mokslininkais bendraujama, kaip lygūs su lygiais.

Akivaizdu, kad žmonių įpročiai ir poreikiai nelabai pasikeitė nuo bendruomeninės santvarkos. Keičiasi tik bendravimo priemonės ir terpės. Skaitmeninės etnografijos mokslininkai įrodinėja, kad žmogus – vis dar socialinė būtybė, kuriai yra svarbus bendravimas, identitetas ir padėtis bendruomenėje. Svarbu paminėti ir tai, jog naujoji mokslo šaka keičia ir metodus, kuriais akademinė informacija pristatoma plačiajai visuomenei. YouTube tinklapyje itin populiarus Michael Wesch socialinės etnografijos ir skaitmeninės informacijos vaizdinis pristatymas “Machine is Us/ing Us”:

Share Button

Komentarų: 11

Komentarų kiekis: 11

  1. vilnis 30 Jul 2008 13:30

    Vienžo, išvada aiški: formos keičiasi, o turinys – ne. :)

  2. Augustas Gutautas 30 Jul 2008 15:23

    Visiškai teisingai :)

  3. Juozas 30 Jul 2008 18:17

    Nenorėčiau sutikti, kad keičiantis bendravimo formoms, nesikeičia turinys. Jau šio strapsnelio turinio nebūtų, jei nebūtų atsiradusi nauja bendravimo forma, apie ką ir yra šis straipsnelis. Bet ne čia esmė.
    Ištiesų, patekome(?) į naują vystymosi spiralės viją, susiduriam su panašiomis problemomis, kaip ir spręstos buvo prieš tai buvusiose analogiškose vystymosi fazėse. Mano giliu įsitikinimu, tik dabar ir galima išnaujo atrasti esmes tų seniai suprastų dalykų, kurie dabar yra užgožti šiandieninės rutinos, ką linkę nurašyti kaip atgyvenas. Neišvengiamai žmonija ras išeitis iš atsiradusių dabar aklaviečių. Tik tą dešimteriopai lengviau būtų pasiekti gretinant tas “atgyvenusias nesąmones” su šių laikų problemomis. Tai raktas, kaip spręsti/kaip buvo spręsta/ panašaus principo problemos. Aršiausi “atejistai” seniai tuo naudojasi, samdo armijas superaktyvių klaidintojų, tikėdamiesi, jog tokia taktika neleis daugumai žmonių susigaudyti tame, kas vyksta dabar.

  4. Slyvanosis 30 Jul 2008 18:18

    Ar skaitmeninė etnografija – taikomasis ar teorinis mokslas?
    Ar tai dar viena mokslinių tyrinėjimų kryptis, kurios tikslas patvirtinti, kad žmogus – socialinė būtybė ir jis nori bendrauti?
    Terra incognita!

  5. Augustas Gutautas 30 Jul 2008 18:31

    @Juozas
    Jei nebūtų šio straipsnelio, mes visvien galėtume prie alaus bokalo diskutuoti. O tos diskusijos turinys galėtų būti identiškas tam, kas rašoma straipsnelyje ir komentaruose. Žinoma, kad rašytinė kalbėjimo forma yra kitokia ir tai įtakoja turinį, bet toks rašytinis kalbėjimas labiau artimas žodiniam bendravimui, nei pvz. rašytiniam, kuriam būdingas pasyvus skaitytojas, specifinis stilius ir monolitiškumas.

  6. Augustas Gutautas 30 Jul 2008 18:37

    @Slyvanosis
    Manau, kad šiais laikais ta riba tarp taikomojo ir teorinio mokslo yra gerokai apsitrynus. Pati skaitmeninė etnografija yra tradicinė etnografija, kurios tyrimų objektas yra skaitmeninė informacija ir jos įtaka žmogui, o taip pat žmonių papročiai sociatinklyje.
    Skaitmeninės etnografijos tyrimų rezultatai naudojami tiek psichologijoje, tiek versle, ypač reklamos bei socialinių tinklų, virtualių pasaulių kūrime.

  7. Juozas 30 Jul 2008 18:49

    Gerbiamas Augustai, apie savo įžangą pats pasakiau, kad “ne čia esmė”. Todėl dėl esmės nekeičiančių niuansų nematau prasmės perdaug diskutuoti.
    Toliau gi, akcentavau atsiradusią galimybę spręsti nūdienos problemas pasinaudojant tūkstantmečius išlaikytus(nebesuvokiamus) išsireiškimus. Perspektyva lengviau atsiskleidžia atgaminant atmintį. Ir atvirkščiai – spęsdami problemas – geriau suvokiame ir praeitį.

  8. Augustas Gutautas 30 Jul 2008 19:04

    Pritariu. Kitaip tariant, nauja yra gerai pamiršta sena :)

  9. […] skverbiantis į žmonių kasdienybę, atsiranda nauji socialiniai reiškiniai bei mokslo šakos. Skaitmeninė etnografija – vienas tokių naujovių […]

  10. zijon 03 Aug 2008 23:38

    Neramu dėl vieno: visos šios blogosferos, socialiniai tinklai, virtualūs gyvenimai, verslai, kompanijų filialai ir vyriausybių atstovybės kabo ant vieno vienintelio plauko – elektros. Tik pagalvokit kokios formos liktų jei vieną dieną būtų išjungtas el. jungtukus. Galas. Žmonės vėl taptų beždžionėmis su viena vienintele degradavusia žodinio bendravimo forma. Ir alaus bokalas čia nepadėtų.

  11. Augustas Gutautas 05 Aug 2008 11:36

    Metro, telefonai, traukiniai, šaldytuvai ir dar daug dalykų laikosi ant to vienintelio plauko. Bet kai jis kelioms dienoms nutrūksta, tai nykstanti vakarų populiacija po devynių mėnesių šiek tiek papildo savo gretas. Tai irgi nėra blogai 😉

Trackback URI | Comments RSS

Komentuokite