Aug 07 2008

Naujoji karta. Kitoks požiūris į mokslą ir darbą

Autorius 00:03 kategorijoje Kultūra,Mintys

Nors šiais laikais pasaulyje dar galima išgirsti naujienų apie valstybes, kurios “įsiveda” internetą arba pradeda naudotis kompiuteriais, daugelyje pasaulio vietų šios technologijos jau nieko nebestebina. Nebe toks naujas žiniatinklio skirstymas į seną ir naują versiją, plačiosiose masėse žinomą, kaip Web2.0. “Du nulis” manija persimetė į daugelį sričių, tad neretai tenka susidurti su sąvokomis Ofisas2.0, Įmonė2.0 ar net Universitetas2.0. Technologijos sparčiai keičiasi, o nuo jų stengiasi neatsilikti ir visas pasaulis. Pasikeitimai vyksta ne tik technologijų ar mūsų gyvenimo būdo srityse. Sociologai ir kitų sričių mokslininkai išskiria naują žmonių kartą, užaugusią su naujosiomis technologijomis. Jų gyvenimo būdas, požiūris į supantį pasaulį bei jo ateitį gerokai skiriasi nuo jų tėvų. Sekant “du nulių” mada, galima drąsiai teigti, kad į valdžią ateina Pasaulis2.0.

Naujoji karta. Naujas požiūris

Naujoji karta, gimusi paskutiniame praėjusio amžiaus dvidešimtmetyje bei šio amžiaus pirmajame penkmetyje, mokslininkų krikštijama skirtingais vardais. Vieni ją vadina Tinklo karta (angl. Net Generation), kiti – Tūkstantininkais (angl. Millenials), treti – Generacija Z (angl. Generation Z). Neretai galima išgirsti ir Interneto ar Google kartos pavadinimus, o kartais vartojamas ir vardas “Generacija Dabar” (angl. Generation Now), pabrėžiantis polinkį į skubumą. Nors mokslininkai ieško tinkamo naujosios kartos vardo ir bando apibrėžti tikslesnes metų ribas, visi vieningai sutaria, kad naujoji karta smarkiai skiriasi nuo savo tėvų.

Naujosios kartos žmonės užaugo su kompiuteriais bei internetu. Technologijos jiems yra ne šiaip technologijos, o neatsiejama sudedamoji visuomenės dalis, įsišaknijusi taip giliai, kad ja neįmanoma nemokėti naudotis. Šiai kartai būdingas socialumas ir skubumas, kuriems neišvengiamai naudojamos mobiliosios komunikacijos ir internetas. Akivaizdu, kad naujajai kartai būdingas visiškai kitoks požiūris į mokslą ir į darbą, o senoji santvarka jiems yra, švelniai tariant, nepriimtina.

Kitoks požiūris į mokslą

Vakaruose jau gan seniai diskutuojama apie tradicinės švietimo sistemos trūkumus ir galimus efektyvumo gerinimo būdus. Steigiamos mokyklos, veikiančios pagal visiškai priešingus įprastiems modelius. Tiesa, vieningo modelio nėra, tačiau visus bandymus vienija principas, kad būtina atsižvelgti į pačius besimokančius ir naudoti jiems tinkamus mokymosi metodus. Gaila, kad Lietuvoje diskutuojama dėl paviršutinių dalykų, ar pavyko aukštojo mokslo reforma, ar žlugo, tačiau visiškai nemąstoma apie pačius studijuojančius. O jie ir yra ta naujoji karta, kuri turi visiškai kitokį požiūrį į mokslą.

Skaitmeninis raštingumas yra įaugęs jiems į kraują. Naujoji karta yra užaugusi su kompiuteriais ir internetu, todėl jie be vargo interpretuoja vaizdinę informaciją, sugeba akimirksniu persijungti iš virtualaus į realų pasaulį ir informacijos ieško internete. Tekstinė informacija ir knygų prikrautos bibliotekos jiems yra tik vienas siauras ir labai lėtas informacijos kanalas. Skaitmeninė informacija ir įprotis ją gauti skubiai, sąlygoja mobilaus telefono bei interneto ryšio poreikį. Jie yra visuomet prisijungę.

Mokymosi procese naujosios kartos žmonės mėgsta eksperimentuoti ir patys išbandyti dalykus, o ne sausą teoriją, kuri viską paaiškina. Jie yra itin socialūs ir laisvai bendraujantys, todėl jiems svarbus komandinis darbas ir bendradarbiavimas, kai besimokantys padeda vieni kitiems. Šiai kartai tai yra įprasta, nes didžioji dalis jų bendravimo vyksta sociatinklyje, dalyvaujant socialiniuose tinkluose, rašant tinklaraščius ar naudojantis virtualiais pasauliais, o taip pat žaidžiant 3D žaidimus internete.

Pasaulį naujoji karta suvokia, kaip suplanuotą ir struktūruotą, todėl siekdami tikslo remiasi procedūromis ir taisyklėmis. Struktūra yra priešpastatoma neaiškumui bei dviprasmybėms, o aiškumo siekiama interaktyviai bendraujant. Todėl tradicinės auditorijos su dėstytoju, skaitančiu savo prieš penkiolika metų rašytą knygą, jiems paprasčiausiai sukelia siaubą. Įprotis informaciją matyti ekrane vaizdų pavidalu sąlygoja tai, kad ilgi tekstai jiems yra nepriimtini – kuo daugiau vaizdinės informacijos, tuo suprantamiau.

Kitoks požiūris į darbą

Naujoji karta pasižymi ir kitokiu požiūriu į darbą. Lynne Lancaster ir David Stillman, tyrinėjantys kartų santykius įmonėse, pastebi, kad naujoji darbo jėga yra išlepinta aplinkinių rūpesčio, tiesmuka bendravime, jautri kritikai, tačiau talentinga ir kupina naujų idėjų. Lancaster ir Stillman išskiria penkis požymius, būdingus naujosios kartos požiūriui į darbą.

Kodėl manęs niekas nepaklausė? Naujosios kartos atstovai yra įpratę, kad į jų nuomonę atsižvelgiama, todėl noriai siūlo savo pastabas ir pasiūlymus, o neretai tai daro tiesiogiai aukščiausiems įmonės vadovams, apeidami įprastą hierarchiją.

Nėra laimėtojų ir pralaimėtojų. Įvairovė ir lygybė yra svarbiau už viską. Darbuotojai tikisi būti skatinami ne vien finansinėmis ar karjeros priemonėmis. Jie yra itin jautrūs kritikai.

Mes galime daryti žymiai daugiau. Tradicinis požiūris, kad darbo metu reikia daryti tik tai, kas privaloma pagal pareigas, naujajai kartai yra visiškai nebūdingas. Jiems svarbu naršyti internete, skaityti paštą ir susirašinėti su draugais trumposiomis žinutėmis. Negalėjimas to daryti yra visiška nuobodybė ir jų motyvacijos naikinimas. Bendravimas yra būtinas socializacijai ir žinių siekimui.

Komandinis darbas. Socializacija ir bendradarbiavimas yra įprasti dalykai, todėl naujajai kartai komandinis darbas yra būdingas labiau, nei individualumas ir uždarumas.

Pašnekėkime apie tai. Naujajai kartai yra įprasta šnekėti atvirai apie problemas ir sunkumus, o taip pat gyvybiškai svarbu sulaukti grįžtamojo ryšio ir įvertinimo.

Naujosios kartos požiūris keičia ne tik mokslo institucijas bei darbo vietas. Jų pasaulėžiūra smarkiai įtakoja ir vyresnes kartas, keičia verslo modelius bei ekonomiką. Naujoji karta turėjo įtakos itin svarbioms šių dienų verslo formų – vikinomikos ir “ilgosios uodegos” panaudojimui. Bet apie jas šiek tiek vėliau.

Na, o pabaigai – šiek tiek vaizdinės medžiagos, kad šis tekstas nebūtų toks nuobodus:

Share Button

Komentarų: 12

Komentarų kiekis: 12

  1. Karolis Pocius 07 Aug 2008 11:10

    Įdomu, tikrai įdomu. Tiesa, spėju, kad tuos pavadinimus ir kartų klasifikacijas išrado amerikiečiai, jiems tai būdinga (baby-boomers ir t.t.)

    Deja, kad ir kaip norėtųsi, kad dauguma tų dalykų tiktų Lietuvai, man atrodo taip nėra. Mūsų mažą šalį sugadino visokios onės ir videokakos — jaunimas moka siųsti SMS ir žiūrėti debiliškus klipus internetu, nieko daugiau.

    Žinoma, yra ir išimčių, bet išimtys tik patvirtina taisyklę…

  2. Augustas Gutautas 07 Aug 2008 12:11

    Taip, pavadinimai ir klasifikacijos yra amerikiečių išmislas. Tačiau jie galioja ir likusiai vakarų pasaulio daliai, o taip pat ir Lietuvai. Gal tik mums su šiokiu tokiu pavėlavimu.
    O dėl sugebėjimų, manau, kad tiek ten, tiek pas mus jie yra panašūs ir SMS bei debiliškų filmukų žiūrėjimas yra visur populiariausias (dauguma tų kvailų filmukų sukurta gi ne pas mus).
    Na, bent jau aš asmeniškai galiu teigti, kad pažįstu nemažai jaunų lietuvių, atitinkančių šiuos aprašymus.

  3. cloo 07 Aug 2008 13:30

    Čia nebe karta, o ištisa nauja era, kurioje epochos pradedamos nebe vadinti vardais o numeruoti :)

    Jei rimtai, tai pastebėjimai visai panašūs į tai ką pats matau, ir sakyčiau, visai tinkami įvairiems apibendrinimams.

    Vienas būtų toks: skubiai gauti daug info – lengva. Skubiai įvertinti jos patikimumą bei susisteminti tarp jau turimų žinių – labai sunku. Tad manau, taip pat žiūrėdamas į save, kad viena pirmosios interneto kartos bėda yra paviršutiniškumas. Žino daug, bet padrikų ir negilių dalykų. Galbūt net nepastebimai prieštaringų.

    Kitas dalykas – manau kad internetas kaip pramoga yra visiškas blogis, paprasčiausia sublimacija dalykų, kurių negebi gauti realybėje. Tačiau kaip informacijos šaltinis bei bendravimo priemonė – tikrai geras dalykas. Man atrodo kad kol kas dažnas nelabai skiria ką jis internete veikia – bendravimas sumišęs su pramoga ir informacijos kaupimu, dėl ko pačios info kokybė stipriai smunka.

    Tačiau tokią kritiką mūsų įsivaizduojamas žmogus lengvai priimtų ir adaptutųsi, nes iš esmės yra imlus ir gana laisvas. Tikiuosi :)

    Pasakius šitai, šiuolaikinio žmogaus portretas atrodo it koks suvirtualėjęs gėlių vaikas, žinantis daug daugiau būdų gyventi šia diena, nei svaiginimasis.

  4. vilnis 07 Aug 2008 13:40

    Na, yra dar toks pavadinimas: “nykščio” karta 😉
    Bet klasifikacija man atrodo normali, leidžianti pamatyti naujosios kartos privalumus ir kompleksiukus. Ypač man patiko apibūdinimas “visuomet prisijungę”…

  5. guru 07 Aug 2008 14:40

    Seip tai ta “nauja karta” savaime suprantamas dalykas buvo ir seniau :)
    Tik seniau jei keisdavosi vertybes ir poreikiai kas 30-40 metu (lyginkime kad tai yra kartos roloverio limitas), dabar tai yra 10 ir maziau.
    Net generation nepasakyciau kad butu labai sena, imho max 4-5 metai. ir tai nebutu dar visiskai tikslu.

  6. Augustas Gutautas 07 Aug 2008 17:17

    “Karta” yra normalus mokslinis terminas, demografijoje ar sociologijoje apibrėžiamas, kaip “tuo pačiu laiku gyvenantys artimo amžiaus žmonės”, o artimo amžiaus intervalas apibrėžiamas tarp 10 ir 30 metų.

  7. Augustas Gutautas 07 Aug 2008 17:20

    @cloo
    Internetas, o tiksliau žiniatinklis, tėra terpė daugeliui dalykų, ką buvom įpratę daryti iki šiol kitur (pramogos, informacijos šaltinis etc.). Jis pats savaime nėra nei “gėris”, nei “blogis”, nes jis nėra priemonė, jis yra savotiška erdvė.

  8. cloo 07 Aug 2008 17:43

    Būtent, techniškai – taip, tai tik erdvė. Ir niekas negali pasakyti, kad jei visą tau duotą žemėje būti laiką praleistum virtualybėje, gyventum nepilnaverčiai. Tačiau aš manau kad nepilnaverčiai. Kol kas tebūnie tiesiog nuomonė, – jei kada turėsiu ūpo, susikaupusius jos ramsčius sudėliosiu atskirame įraše.

  9. ep 09 Aug 2008 10:39

    <<>>

    Labai abejoju ar procentais tai (toks požiūris minimoje kartoje) sudaro dominuojančią dalį.
    Tokioje situacijoje ir kritikos nebūtų, o būtų tiesiog siekis kažką padaryti geriau.
    (sakyčiau dabar dominuoja “nugalėtojo” kultas :) )
    —— ———
    <<>>

    Ir tas kartos socialumas gal jį visgi tiksliau būtų vadinti tik virtualiu socialumu (ir tai kiek pritemtai)
    Gal čia mažumėlę slystama paviršiumi, ko gero socialumas ganėtinai didesnė terpė…
    —— ————-
    ir šį straipsnį vertinčiau cloo citata:
    Vienas būtų toks: skubiai gauti daug info – lengva. Skubiai įvertinti jos patikimumą bei susisteminti tarp jau turimų žinių – labai sunku. Tad manau, taip pat žiūrėdamas į save, kad viena pirmosios interneto kartos bėda yra paviršutiniškumas. Žino daug, bet padrikų ir negilių dalykų. Galbūt net nepastebimai prieštaringų.

  10. ep 09 Aug 2008 10:50

    <<>>

    <<>>

    kažkodėl nepriima citatų iš straipsnio, o iš komentarų priima :)

  11. […] Ar gerai būti sėkmingam? 2. Kas yra „tinklo“ karta? 3. Ar prašydami moters išvirti kavos, vyrai taip bando iš paskutiniųjų parodyt, kur tikroji […]

  12. Slyvanosis 11 Aug 2008 13:22

    Mieli jaunuoliai. Istorija kartojasi. Prieš 27 metus ir aš buvau toks naiviai jaunatviškas universalus superjaunuolis. Pradėjęs karjerą elektronikos įmonėje silicio mikroschemų gamybos ceche, jaučiausi visažinis, nes mokėjau naudotis kompiuteriu DVK-2, telefaksu (!), turėjau Texas Instruments mikrokompiuterį…
    Į vyresniuosius kolegas, primiršusius diferencialinių lygčių sprendimo būdus ir besinaudojančius buhalteriniais kalkuliatoriais, žvelgiau su tam tikra pašaipa.
    Sutinku, kad techninio progreso variklis dažniausiai yra jauni žmonės, tačiau techninis progresas skirtas visiems ir juo naudojasi visi, kas sugeba. Todėl “naujoji karta” yra visi mokantys naudotis virtualaus pasaulio teikiamomis galimybėmis, neprikausomai, koks jų amžius.
    Virtualusis pasaulis, kaip jis besivadintų, tėra tik PRIEMONĖ, praplečianti vartotojų galimybes ir palengvinanti realiame gyvenime esančių problemų sprendimą.
    Didžiulė klaida būtų priemonę suabsoliutinti ir iškelti aukščiau realaus gyvenimo tikslų.

Trackback URI | Comments RSS

Komentuokite