Augustas Gutautas

Ir atėjo ta diena. Toks elektroninio pašto žinutės pavadinimas kartu su siuntėjo vardu dirbant Alnoje pasakydavo viską – tereikėdavo atsidaryti ir perskaityti išleistuvių datą ir vietą. Vos prieš pusantrų metų tokią žinutę išsiunčiau ir aš. Labai greitai tokį laišką teks siųsti ir dabartiniams bendradarbiams – šiandien oficialiai patvirtinau savo pasitraukimą iš IBM.

Daugelis, išgirdę šią žinią, nustemba ir pirmiausia perklausia apie gautą geresnį pasiūlymą. Žinoma, pasiūlymų yra, tačiau kad juos svarstytum ir priimtum, reikalingos priežastys, kurių nesunkiai galima rasti tiek kompanijos viduje, tiek asmeniniame gyvenime.

IBM yra didelė organizacija darbuotojų ir veiklos sričių prasme. Toks dydis neišvengiamai lemia ir biurokratinius mechanizmus, lėtus apsisukimus bei specializaciją. Tokioje tvarkoje esi sraigtelis ir net būdamas aukštu vadu, apie kurį rašo laikraščiai, visvien esi tik sraigtelis, apie kurį rašo laikraščiai. Tai žinojau ir aiškiai suvokiau priimdamas pasiūlymą iš IBM, todėl tai tikrai nėra išėjimo priežastis. Nesakau, kad tokia tvarka yra labai jauki, bet tikintis kažko kito į tokias organizacijas geriau neiti. Tie, kas neprisitaiko ir vemia, būna greitai išvemti. Tik tas “greitai” gali trukti kelis metus

Tai kokios gi tos priežastys? Asmeninės. Nebenoriu dirbti techninio inžinerinio darbo – jaučiuosi išaugęs iš tų kelnių. Ir, nors paskutiniu metu rinkdavausi, kiek įmanoma, organizacinio pobūdžio užduotis, gilinimosi į techninius niuansus neišvengdavau. Norisi kažko daugiau. Antra, šimtas skrydžių per metus šneka patys už save.

Girdėjau daug pasiūlymų kompanijos viduje dėl galimybės likti ir tuo pačiu patenkinti “noro kažko daugiau” ir nekeliavimo poreikius, tačiau turint omeny pradžioje minėtą biurokratiją, belieka konstatuoti faktą, kad norimus pokyčius lengviau ir greičiau galima pasiekti už IBM ribų, nei pagal procedūras tai darant likus. Dėl kilnaus tikslo galima ir palaukti, tačiau tai atima brangų laiką ir nebūtinai atneša tikėtinų rezultatų.

Dar vienas dažnas klausimas – finansai. Jau išaugau iš to amžiaus, kai vien finansai galėjo reikšti darbo keitimą, todėl tai irgi nėra išėjimo priežastis. Nesakau, kad nesvarbu, bet tai lemia nedaug.

Per šį laiką patyriau nemažai gerų dalykų, o ir pačios kelionės davė daug: sužinojau, kaip veikia korporacijos, kaip dirbama ten, už sienos, pažinau skirtingas kultūras ir dalyvavau tarptautiniuose projektuose. Sužinojau, ką reiškia sėdėti lėktuve po šešis kartus per savaitę, sutikau daug įdomių žmonių, pamačiau daug miestų ir oro uostų. Tai – neįkainojama patirtis ir tikrai verta tai patirti, bet reikia laiku sustoti.

Išeinu ramus ir patenkintas bei žinodamas, kad visada esu laukiamas. O tai yra labai daug. Liekantiems linkiu sėkmės, ateinantiems – įdomios patirties. Na, o apie savo ateities planus pranešiu vėliau.

Trackback URI | Comments RSS