Sep 14 2008
Lietuviška aptarnavimo kultūra
Pamenu, vaikystėje, kai dar buvau jauniausias močiutės anūkas, vyresnieji tuo naudodamiesi mėgdavo mane pasiųsti, kad atneščiau vieną kitą daiktą, o kartais ir vieną kitą darbelį už juos padaryčiau. Tais laikais pasakyti “ne” dar nelabai mokėjau, o ilgainiui niekas jau ir nebeklausė – sąžiningai vykdydavau vyresniųjų užduotis ir nekėliau daug klausimų. Tai matydama, močiutė pamokė mane, kaip reikia apsiginti nuo vyresniųjų vaikymo. “Parduok poną, nusipirk tarną” – tokį atsakymą neretai išgirsdavo iš manęs vyresnieji, kai jau galvodavau, kad pasitarnavau jiems pakankamai. Šis posakis kartu su tėvo raginimais skaityti knygas, nes esą reikės užaugus eiti kasti griovių, suformavo požiūrį, kuris šiandien vis dar labai gajus lietuviškoje visuomenėje, o ypač aptarnavimo kultūroje – aptarnavimas tolygus tarnavimui, o darbas klientų aptarnavimo sferoje prilyginamas griovių kasimui (prestižo prasme).
Tinklaraščio RSS