Sep 14 2009

Sudrumskime ramybę!

Autorius 15:00 kategorijoje Mintys

Tyla prieš audrą – visiems gerai žinomas lietuviškas posakis, kurį norėtųsi pritaikyti bandant pasiteisinti, kodėl paskutinio šio tinklaraščio ir šį įrašus skiria lygiai metai. Nieko negaliu prižadėti, tačiau galiu patikinti, kad šįkart populiarųjį posakį mieliau interpetuočiau, kaip “tyla per audrą”. Ir nors tos “audros” tinklaraščio puslapiuose nesimatė ir nesigirdėjo, asmeniniame gyvenime jos tikrai netrūko.

Vienas paskutinių įrašų šiame tinklaraštyje bylojo apie tai, kad šiltą didelės tarptautinės korporacijos IBM kėdę nusprendžiau iškeisti į Flylal – Lithuanian Airlines bendradarbio sėdynę. Kuo baigėsi Flylal istorija, žinome visi, o kaip ten viskas buvo žvelgiant iš vidaus… na, gal kada nors papasakosiu. Bet kuriuo atveju, teigiantiems, kad tai buvo mano klaidingas pasirinkimas, galiu pasakyti, kad tie keli mėnesiai lietuviškose avialinijose buvo be galo turiningi ir jų metu įgijau nemažai naujos patirties, o svarbiausia – žinių ir idėjų.

Flylal nuskrido savo keliais, o valgyti norisi, tad teko suktis iš padėties, kuri metų pradžioje įsisiautėjus antikriziniam planui, nebuvo iš lengvųjų, turint omenyje ir tai, kad praėjusių metų gruodį pakeitėme gyvenamąją vietą ir įsikūrėme Vilniaus pakraštyje, Santariškėse, o vis ir vis labiau spaudė poreikis pasiruošti svarbiausiam. Taigi, nuo vasario mėnesio valgau IT konsultanto duoną nedidėlėje IT konsultacijų firmelėje. Ir kad ir kaip keistai skambėtų ekonominės krizės akivaizdoje – darbo netrūksta. Nors pažvelgus giliau, galima drąsiai teigti, kad čia veikia krizės metu persiskirstančių resursų principas – vieni darbo netenka, kiti darbo gauna daugiau (už tuos pačius, ar net mažesnius pinigus, žinoma).

Keletas vaizdų pro buto langus:

Vasara, kaip ir visi metai, nepasižymėjo kelionėmis (ir viskas dėl to pasiruošimo svarbiausiam), tačiau nebuvo nuobodi. Čia jau turėčiau pasigirti – liepos mėnesį, po intensyvių mokslų ir keletos bandymų, pašalinau vieną iš savo didžiųjų “socialinių trūkumų” – gavau vairuotojo pažymėjimą ir pradėjau vairuoti, kas nori, ar nenori, kasdienybę keičia iš esmės. Ilgai nejaučiau to “socialinio trūkumo” pasekmių ir net nelaikio jo tokiu, tačiau gyvenimas 12km nuo darbo vietos, keli susitikimai per dieną skirtinguose Vilniaus galuose ir, žinoma, artėjantis svarbiausias, privertė pakeisti mąstymą.

Na ir, žinoma, svarbiausia – paskutiniąsias dienas skaičiuojančiame (?!) darbo kambaryje namuose, ant darbo stalo kompas, grojantis iš naujo atrastą klasikinę muziką (radija mašinoje žiauriai greitai išūžia ausis), o šalia – išdidžiai mataruodama rankomis nešynėje spardosi trijų savaičių dukrytė Pija.

Štai tokios gyvenimiškos audros siautė, kol tinklaraštyję vyravo tyla. Nieko nežadėsiu ateičiai, tačiau pats tikiuosi, kad vieną kitą straipsnelį tiek apie asmeninį gyvenimą, tiek apie kokią įdomybę, išraitysiu labai nuoširdžiai tikėdamasis, kad dar ne visi šio tinklaraščio skaitytojai išsilakstė.

Share Button

Komentarų: 7

Komentarų kiekis: 7

  1. Aja 14 Sep 2009 15:19

    neissilakste

  2. Goda 14 Sep 2009 15:34

    Dar neseniai buvau pažiūrėjus, gal ką parašęs esi, bet nieko neradus pamaniau, kad šitas blog’as baigė savo gyvenimą, bet va šiadien labai nudžiugau, kai pamačiau, jog atgaivinai jį. Laukiu kitų įrašų.

  3. Agnė 14 Sep 2009 15:52

    Tikrai ne visi. Laukiam ir prisimenam. Smagi vėl tave skaityti. :)

  4. zijon 14 Sep 2009 17:56

    Aha! Gyvas! 😀 Net savo akimis nepatikėjau, kai RSS man pranešė džiugią žinią apie gyvybės požymius Augusto tinklaraštyje. :)

    O kur jau ten gyvybės požymiai… ten gi pasirodo tikras gyvybės šaltinis trykšta. 😉

    Linkėjimai visai šeimynai ir lauksime pamąstymų apie pasikeitusį gyvenimą!

    Ž

  5. Bazzz 16 Sep 2009 13:22

    isilakste sakaj? noretum. rasyk rasyk davai tiktaiz. laukem

  6. Augustas Gutautas 16 Sep 2009 19:43

    Nu va, smagu, kad mes dar visi gyvi :)

  7. Sarunas 22 Sep 2009 15:51

    Kaip per vienus metus labai daug ispudziu, smagu taip suoliuoti.
    Linkejimai seimai, beje koks vairuotojo pazymejimo paskutinis skaicius,sena tradicija tiek alaus hebrai statysi:)

Trackback URI | Comments RSS

Komentuokite