Jan 24 2010

Genetiniai žaidimai arba tamsioji genomo pusė

Autorius 13:24 kategorijoje Inovacijos,Mintys

Pasaulio žiniasklaida ir jos vartotojai 2000 metais garsiai plojo “katučių”, kai Žmogaus Genomo Projekto (The Human Genome Project) dalyviai paskelbė apie tai, kad pagaliau pavyko iškoduoti žmogaus genomo (DNR) sudėtį. Didelė ir džiaugsminga naujiena, užklupusi mus prieš dešimt metų, suteikė žmonijai optimizmo ir apmažino kalbas apie gresiančią pasaulio pabaigą. Ši žinia kartu su 2003 metais viešai publikuotais projekto rezultatais dar kartą įrodė, kad žmogus yra pasitelkęs mokslą gali įveikti daugelį iki tol laikytų beviltiškomis ligų bei kitų žmogiškųjų trūkumų ir užsitikrinti “šviesų rytojų”. Tačiau, kaip sako liaudies išmintis, nemokamų pietų nebūna, o lazda turi du galus, o kartais ir daugiau, tad nenuostabu, kad ir iškoduotasis genomas atveria kelią ne tik į šviesųjį rytojų, bet gali sukelti ir nemenkas pagirias.

Viskas parašyta genuose

Žmogaus genomas yra DNR (Deoksiribonukleorūgštis), kas, perkeltine prasme šnekant, yra genetinės informacijos rinkinys, susidedantis iš keturių pagrindinių medžiagų, besiskiriančių azoto bazėmis. Šis informacijos rinkinys perduodamas ląstelių dalijomosi metu, todėl genetinė informacija keliauja iš vienos gyvų organizmų kartos į kitą ir lemia pagrindines jų fizines savybes (ūgį, plaukų arba akių spalvą ir kitas), o taip pat ir ligas ar netgi charakterio bruožus. Bet užteks tos biologijos. Geroji dešimties metų senumo žinia yra ta, kad turėdami iškoduotą žmogaus genomą, mokslininkai gali leistis į begalinius tyrimus ieškodami, koks genas ką lemia ir kaip išvengti genetiškai paveldimų ligų. Jau dabar, jei laukiate gimstančio kūdikio, galite sužinoti, ar jis nesirgs kokia paveldima liga, o taip pat ar neturi kokių įgimtų defektų (pvz. Dauno sindromo). Genetiniai tyrimai padeda nustatyti, kokiomis ligomis žmogus rizikuoja susirgti arba susirgs ir leidžia imtis reikiamų priemonių tų ligų išvengimui arba jų poveikio sumažinimui. Genetinės informacijos išskyrimas iš organinių liekanų padeda susekti nusikaltėlius ar įrodyti bei nustatyti tėvystę.

Genai lemia, nors ir ne viską, tačiau labai daug dalykų. Kartais DNR yra prilyginamas programinei įrangai, kurios kompiuterių srityje panaudojimas yra praktiškai begalinis, kadangi keturios pagrindinės medžiagos, sudarančios DNR, gali jungtis į nesuskaičiuojamas kombinacijas ir apibrėžti begales variantų skirtingose biologinėse struktūrose. Tęsiant programinės įrangos analogiją, galima teigti, kad genų kombinavimas gali būti panaudotas ir ne tik geriems tikslams, kaip ir programavimas, kurio rezultatas neretai būna ir kompiuterinis virusas ar kita kenkėjiška programa. Taigi, kokia gi yra ta genetinių žaidimų tamsioji pusė?

Privatumo klausimas

Įsivaizduokite ateitį, gan netolimą. Jūs ateinate pas gydytoją, pasidarote kraujo tyrimą, papildomai atliekamas ir genetinis tyrimas jūsų organizmo atsparumui ir polinkiui į tam tikras ligas nustatyti. Tyrimo rezultatai parodo, kad jums gresia pamišimas. Natūralu, kad tokioje situacijoje kiltų daug klausimų, tačiau atsiribodami nuo emocijų pagalvokime, kaip ši informacija, jei saugoma netinkamai arba išgauta be asmens sutikimo, gali būti panaudota ne medicininiais tikslais. Greičiausiai žmogus, kurio genuose įrašyta pamišimo rizika, nebūtų tinkamas eiti įmonės vadovo, gydytojo, vairuotojo ar kitas bent šiek tiek daugiau atsakomybės reikalaujančias pareigas. Ši informacija, patekusi į darbdavių rankas, būtų panaudota verslo tikslais, kartais net jums to nežinant. Galų gale, kaip reaguotų jūsų kaimynai ir draugai, jei žinotų šią informaciją?

Šiais laikais, kai iš genų tyrimo galima nustatyti tik sąlyginai nedidelį kiekį ligų, o dauguma sveikatos sutrikimų aptinkama jau pasireiškus simptomams, viena paklausiausių prekių gyvybės draudimo srityje yra apdraustųjų ligos istorijos. Genetinė informacija, patekusi į draudikų rankas, gerokai pakoreguotų jūsų draudimo įmokos dydį, o gal net ir galimybę apsidrausti. Kita vertus, galima svarstyti ir gyvybės draudimo, tokio, kokį žinome dabar, išlikimo klausimą – jei ligos bus žinomos iš anksto, niekas nuo jų nedraus (šiais laikais nuo gripo niekas nedraudžia, nes egzistuoja praktiškai 95% tikimybė, kad betkuris žmogus mūsų platumose juo susirgs).

Kūdikių dizainas

Viena dažniausiai minimų genomo iškodavimo tamsiųjų pusių  šiais grožio kulto laikais yra galimybė pasirinkti kūdikio išvaizdą pasinaudojant genų inžinerija. Jau dabar poroms, kurios mėgina susilaukti vaikų dirbtinio apvaisinimo būdu kai kuriose šalyse galima pasirinkti patrauklių moterų kiaušaląstes, žinoma, už papildomą mokestį. Ir nors genų inžinerija yra sudėtingas dalykas, tačiau neatmetama galimybė, kad ateityje bus galima pasirinkti būsimo kūdikio išvaizdos atributus ar net charakterio bruožus. Skamba žaviai, bet darosi panašu į robotukų armiją :) Hitlerio svajonės išsipildymas – galimybė sukurti arijų naciją – jau ne už kalnų.

Pasišuošt! Dėmesio..! Keičiam genus!

Jei genai lemia tiek daug fizinių žmogaus savybių ir galima rinktis savo būsimo vaiko išvaizdą, kodėl nepabandžius padaryti to su suagusiu žmogumi? Neseniai mokslininkai eksperimentuodami su laboratorine pele ir jos DNR atliko bandymą, kurio metu buvo pakeisti genai, nulemiantys tam tikrų medžiagų, įtakojančių raumenų augimą, išsiskyrimą. Kaip ir tikėtasi, eksperimento rezultatas buvo ypatingų fizinių sugebėjimų bei ištvermės pelė super-atletė. Nereikia ilgai galvoti, kad suprastum, kur šio eksperimento atradimai gali būti labai sėkmingai panaudoti… Sporto varžybos, čempionatai ir olimpiados gali tapti super-atletų mutantų varžybomis, kuriose tradicinis cheminis dopingas bus pakeistas genetiniu dopingu, kurio praktiškai neįmanoma aptikti. Jau dabar mokslininkai pradeda diskutuoti, ar drausti tokio tipo genų “dopingą”, ar leisti ir paversti profesionalų sportą kruopščios genų inžinerijos rezultatų demonstracija.

Genai ir genocidas

Bene keisčiausiai skamba faktas, kad Žmogaus Genomo Projektas (ŽGP) buvo pradėtas JAV Energetikos Departamento (ministerijos atitikmuo) iniciatyva. Dar keisčiau atrodo tai, kad ši iniciatyva yra tiesiogiai susijusi su atmoinės bombos panaudojimu. Istorija teigia, kad pradinis ŽGP tikslas buvo išsiaiškinti, kokį poveikį atominės bombos panaudojimas ir radiacija turi žmogaus genams ir jų dėka paveldimai informacijai. Vykdant projektą buvo nuspręsta, kad geriausias būdas pasiekti projekto tikslus yra iškoduoti visą žmogaus genomą.

Tačiau genetiniai tyrimai turi ir daugiau sąsajų su ginklais, nei Žmogaus Genomo Projekto pradžia. Barbara Katz Rothman, Niujorko Universiteto Sociologijos profesorė, labai taikliai apibūdino galimas genų inžinerijos pasekmes: “mes galime patekti į tokias situacijas,  į kurias patys tikrai niekada nesirinktume pakliūti”. Čia pat ji pateikia gan kraupų pavyzdį, kaip žmogaus genų informacija, gali būti panaudota genocidui. Žmogaus genuose užkoduota informacija, kuri būdinga tik tam tikroms tautoms, kurios iš kartos į kartą perduoda tam tikrą kodą, leidžiantį identifikuoti tautinę kilmę. Tuo pasinaudojus galima sukurti biologinį ginklą (pavyzdžiui virusą), kuris veiktų tik tam tikros tautos atstovus. Štai ir dar vienos Hitlerio svajonės išsipildymas :)

Beje, vienas teisingesnių šios “tautinių” genų informacijos panaudojimų yra National Geopraphic ir IBM bendras projektas ‘The Genographic’, kuris leidžia bet kuriam pasaulio žmogui nustatyti savo protėvių kilmę, t.y. kaip mūsų protėviai migravo ir iš kurio žemyno yra kilę, pro kur atėjo į šiuos kraštus, iš kurių mes esam kilę.

Šiek tiek paguodos

Genų informacijos panaudojimo blogiems tikslams siekti sąrašą galima plėsti toliau, tereikia šiek tiek fantazijos ir mokslinių žinių, tačiau, kad ir koks tas sąrašas ilgas bebūtų, daugelis dalykų nėra taip lengvai pasiekiama, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Štai mokslininkai jau daug metų eksperimentuoja bandydami surasti būdą, kaip genetiškai modifikuotas kiaulių širdis galima būtų persodinti žmonėms, tačiau dar praktikoje tai nėra taikoma. Dažniausia problema yra ta, kad žmogaus (ar kito gyvūno) organizmas yra labai sudėtinga sistema, kurią veikia labai daug faktorių ir ne vien genai. Pavyzdžiui, padidinti žmogaus ūgį, kuris yra nulemtas genų, būtų labai pavojinga, kadangi greičiausiai tokio pakeitimo neatlaikytų širdis. Praplėsti žmogaus atmintį genetinių modifikacijų būdu yra praktiškai neįmanoma, nes atminties talpumą lemia labai daug genų ir dar daugiau išorinių aplinkos veiksnių bei psichologinių faktorių. Tačiau tai tik sunkumai, bet ne neįmanomi dalykai, todėl belieka tikėtis, kad genetinius žaidimus žmogus sugebės žaisti neperžengdamas pavojingos ribos. Naivu, ar ne?

Share Button

Komentarų: 4

Komentarų kiekis: 4

  1. zijon 24 Jan 2010 20:56

    Labai įdomi informacija. Nors esu nemažai apie tai girdėjęs, skaitęs ir matęs per TV, tačiau vis vien smagu žinoti, kad tokie globalūs dalykai įdomūs ne tik man vienam. :)

    Kažkas yra teisingai pastebėjas, kad šiandien technologija/mokslas vystosi daug greičiau negu žmogaus tikėjimo – meilės, moralės, pasiaukojimo – dalykai. Tai labai panašu, kaip Amazonės džiunglėse surastiems čiabuviams išdalinti Kalašnikovo automatus be vartotojo instrukcijos… Matyt, nesunku įsivaizduoti kuo tai gali baigtis gretimais gyvenančiai ir priešiškai nusiteikusiai genčiai. “Likimas” jai pateiktų nemažą staigmeną. 😉

    Projektai pristatomi gražiai, bet kaip Augustas paminėjo “lazda turi du galus” arba žmogaus esybėje yra dvi jėgos – gėrio ir blogio (nors pačiam tas pasaulio duališkumo modelis atrodo primityviai, bet šiam lazdos pavyzdžiui jis beveik tinkamas:). Kuo daugiau gilinuos, tuo dažniau suvokiu, kad kaip tik tas gėrio pradas šiandieniniame žmoguje patiria nemažai pralaimėjimų, o blogio – randa nemažais mokslinių paaiškinimų (suprask, pasiteisinimų). Kas laimės, parodys laikas. Ech… įdomiais laikais vis dėlto tenka gyventi! :) Kad tik to laiko pakakatų suprasti, o gal pajusti, žodžiu, suvokti, esmę. :)

    zijon

    P.S. beje, po paskutinės per TV rodytos “Matricos” dalies, dar kartą įsitikinau, kad šis filmas man tikrai prie širdies ir “prie proto”. 😀 Įdomių minčių po jo kyla…

  2. Virgis 25 Jan 2010 15:48

    Liuks straipsniukas ir parinkti video.

  3. Kristina Nielsen 01 Feb 2010 14:52

    Jo, iš to didelio rašto visi tuoj išeisime iš krašto. Bauginančios perspektyvos.

  4. Linas 02 Feb 2010 21:53

    Jeigu įdomu pamatyti, kokia mūsų laukia ateitis, kai bus iššifruotas genomas. Rekomenduoju pažiūrėti filmą “Gattaca”. Pamatysite ir šviesiąją ir tamsiąja to pusę.

    http://www.imdb.com/title/tt0119177/
    http://www.youtube.com/watch?v=o7OYCmynrRU

Trackback URI | Comments RSS

Komentuokite