Feb 25 2010

Dingti per 30 dienų

Autorius 19:17 kategorijoje Kelionės,Mintys,Tailandas

Piktą žiemą šiemet apturėjom – privertė tiek sniego, kad net kiaulių gripą palaidojo. Nors jau už lango kvepia pavasariu ir ex-sniego upeliai veržiasi ant kelių šaligatvių ir takelių, karts nuo karto vis dar bando pasnigti. Amžina Kanapinio ir Lašininio kova – nieko naujo. O naujovių šitaip norisi – ypač šitą gūdžią krizinę žiemą. Taigi, o kas naujo?

Iki ilgojo vasario 16-osios savaitgalio gan intensyviai ieškojome naujos gyvenamosios vietos. Senojoje nepavyko susiderėti dėl padorių išperkamosios nuomos sąlygų, todėl pasiskaičiavę nusprendėme ieškoti buto centre. Apžiūrėjom vieną kitą variantą ir supratome, kad palakstyti teks, nes reikalavimai mūsų dideli, rinktis irgi yra iš ko, tad verta paieškoti. Žodžiu šiek tiek butų apėjome, bet idealaus neradome – negali sakyti, kad nėra mums tinkamų, bet to vienintelio neaptikome. Negana to, pastebėjau gan netikėtą tendeciją – jei butas man priimtinas, tai jis dažniausiai nepriimtinas Kristinai ir atvirkščiai – jos supratimu tinkamas butas man pasirodė visiškas nesusipratimas. Jei butas patinka abiems, tai jis nelabai tinka piniginei. Bet mes visvien nepraradom vilites.

Vieną vakarą po eilinio buto apžiūrėjimo gulinėjome lovoje ir žiūrėjome kažkurią Lost 6 sezono dalį. Serijos pabaigoje vienas iš veikėjų sėdėjo ant jūros kranto ir graudžiai verkė gedėdamas praradęs savo mylimą moterį. Keistuolis, pagalvojau, jei aš galėčiau tokioj saloj tupėti, mėgautis saule ir ilsėtis, tai turbūt tikrai neverkčiau. Serialas pasibaigė, kompas į šalį, o pats – po antklode. Deja neilgam. Nepavyko užmigti nei ant kairiojo, nei ant dešiniojo šonų, o gulėjimas ant nugaros irgi nedavė rezultatų. Galvoje netilpo viena mintis.

Nusprendžiau, kad taip nieko nebus ir nutariau išsikalbėti. Pajudinau Kristiną ir paklausiau, ar dar nemiega. Kažką piktai suniurnėjo, bet nutariau, kad visgi svarbu prisipažinti, kas man neduoda ramybės. Pauzė, kuri sekė po mano atsargaus klausimo iš pradžių neteikė jokių vilčių, bet paskui viskas apsivertė aukštyn kojom. Įvyko tai, ko mažiausiai tikėjausi – greitas ir tvirtas “Taip”.

Štai taip mes nusprendėme, kad varom keliem mėnesiam padrybsoti į Tailandą. Ramiai pabūti, pailsėti ant jūros kranto ir bent trumpam pamiršti žiemiškus vargus. Ir nors po Kristinos parašymo jau beveik visi žino apie mūsų planą, dar yra žmonių, kuriems tai gali būti naujiena. O planas toks: išsikraustom daiktus ir baldus iš buto (gal kas turit ar žinot gerą vietą tam reikalui?), išnuomuojam mašiną (gal kas norit ar žinot, kas nori pasinuomuoti?) ir skrendam su keliais vasariniais skudurėliais į Bankoką. Ten aklimatizuojamės, apsiprantam su nauja laiko juosta ir keliaujam į pietus – į vieną iš daugelio Tailando įlankos salų – Ko Phangan arba Ko Samui. Pagyvenę ten planuojame pajudėti link šiaurės į Chiang Mai. Jie viskas bus gerai mums ir Pijai po pirmo mėnesio, planuojame pasilikti ilgesniam laikui, pradžiai keliems mėnesiams, o paskui gal ir ilgiau. Laikas parodys.

Kodėl Tailandas? Mes jau ten esam buvę, ten pigu, šilta, ten draugiški žmonės ir pakankamai aukštas išsivystymo lygis lyginant su kitomis Pietryčių Azijos valstybėmis. O ir šiaip – ten pakankamai egzotiškas kraštas, kad išjungtum smegenis ir atsinaujintum mintis.

Taigi, planuojame dingti per 30 dienų. Jei kas nori pasinuomuoti mūsų mašiną ar žino vietą, kur galima saugiai palaikyti baldus ir daiktus, duokit žinoti.

Share Button

Komentarų: 4

Komentarų kiekis: 4

  1. zijon 26 Feb 2010 11:01

    “jei aš galėčiau tokioj saloj tupėti, mėgautis saule ir ilsėtis, tai turbūt tikrai neverkčiau.” Jei be Kristinos, tai dar ir kaip verktum… 😉

    Baldus mielai priimčiau jei turėčiau kur, bet per 30 dienų galbūt galima kažką ir prognozuoti (deja, tikrai ne ankščiau) :)

    ž

  2. aya 26 Feb 2010 11:28

    Taigi, dar ir kaip verktum :))))))) o dabar su savo moterimis, kad ir pasaulio kraste bus gerai :))))

  3. Augustas Gutautas 26 Feb 2010 11:30

    Na taip, be Kristinos verkčiau, bet jei būčiau to bičo vietoj – biški kitokioj ten vietoj moterų prasme buvo :)

  4. Kristina 26 Feb 2010 13:18

    Kitoj vietoj, nes vienai pasimirus kita jau pamainon siūlėsi? 😀

Trackback URI | Comments RSS

Komentuokite