Mar 26 2010

Laiškai iš Tailando. Pasiruošimas ir kelionė

Autorius 09:38 kategorijoje Kelionės,Tailandas

Nuo to momento, kai apsipratome su mintimi, jog keliausime į Tailandą, pradėjom galvoti, ką reikia padaryti, kad atsidurtume ten. Atsikratyti buto, begalės daiktų, išnuomuoti mašiną – svarbios, paprastai su kelione nieko bendra neturinčios smulkmenos, atėmė dižiąją laiko dalį, tad rūpintis kelioniniais malonumais liko labai nedaug laiko. Nepaisant to, pradžioje vienas dalykas tapo kiekvieno vakaro ritualu – įsijungti bilietų pardavėjų tinklalapius ir paieškoti lėktuvo bilietų.

[ad#GABaneris]

Kadangi nežinojome, o ir dabar dar nesame tikri, kada patrauksime atgal į šaltuosius kraštus, ieškojome bilietų tik į vieną pusę. Lietuviški pardavėjai gan greitai nuvylė – pigiausi bilietai dviem suaugusiems ir kūdikiui iš Vilniaus į Bankoką buvo parduodami už daugiau nei penkis tūkstančius litų, neskaitant tūkstančiu pigesnio varianto skrendant su Ukrainos avialinijomis (berods Aerosvit), kas, jei tikėtum komentarais internete, prilygsta kelionei iš Vilniaus į Kauną seno arklio tempiamu vežimu – nežinai, kada arklys atsisakys kinkuoti toliau ir teks laukti, kol teiksis pajudėti. Šiek tiek pavarlinėjęs internete, aptikau kelis neblogus tinklapius, kurie nesinaudoja pasaulinės aviabilietų rezervacijos sistemos Amadeus paslaugomis (ką daro dauguma, jeigu ne visos lietuviškos aviabilietų parduotuvės). Rezultatas – kelionė už du su puse tūkstančio litų per Briuselį ir Abu Dabį į Bankoką su Brussels Airlines bei geriausiomis 2009 metų avialinijomis – Etihad Airways.

Prieš kelionę rūpestį kėlė trys dalykai – kokius daiktus imti, kaip ištversim kelionę su dviem persėdimais ir kaip kelionę pakels Pija, kuriai viso labo septyni mėnesiai ir kuriai bus pirma kelionė už Lietuvos ribų, nekalbant jau apie skrydį lėktuvu. Po kelių daiktų sukrovimų ir perrinkimų, susikrovėme pačius reikalingiausius, kurie tilpo į du lagaminus ir porą kuprinių. Visa kita nusprendėme palikti ir prireikus nusipirkti vietoje, juolab, kad kainos, ypač drabužių, čia yra itin žemos.

Kelionė su dviem persėdimais praėjo žymiai geriau nei tikėjomės. Pirmas skrydis iš Vilniaus į Briuselį lėktuvu, kurio verslo klasė buvo prikišta lietuviškų europarlamentarų, praėjo sklandžiai ir netgi maloniai nustebino – pasirodo mūsų bilietai buvo b.flex klasės, t.y. tarp ekonominės ir verslo, o tai reiškia, kad gavom valgyti, o Pija – žaislų. Beja, pirmasis Pijos kilimas lėktuvu praėjo visai normaliai – ji tiesiog niekaip nesureagavo, o visą skrydį pražaidė ir tik pabaigoje pradėjo staugti iš nuobodulio nušalintam prezidentui į ausį. Kelias valandas praleidome Briuselio oro uoste, iš kurio lipom į Jungtinių Arabų Emyratų nacionalinių avialinijų Etihad Airways lėktuvą. Čia buvome mažumėlę priblokšti – naujutėlaitis Airbus lėktuvas su kiekvienam keleiviui priklausančiu interaktyviu monitoriumi, filmų, muzikos bei televizijos laidų gausa, idealiu aptarnavimu skrydžio metu ir kitais patogumais. Ypač patiko tai, kad Pija gavo nuosavą lovytę, kurioje prikabinta prie sienos praparpė beveik visą laiką nuo Briuselio iki Abu Dabio (apie 6 valandas). Beje Etihad Airways duoda tokį maistą, kad tiesa pasakius, nebuvau tokio valgęs jokiose kitose avialinijose, o gal net ir restoranuose.

Sėkmingai nusileidome ir Abu Dabyje, JAE sostinės oro uoste, apsuptame dykumos ir joje pastatytų autostradų. Pro lėktuvo langą matėsi keletas smėlio karjerų, iš kurių be perstojo sunkvežimiai vežė smėlį statyboms. Akivaizdu, kad krizė šiame naftos pertekusiame krašte yra nežinomas reiškinys. Abu Dabio oro uoste viskas kvepia naftos pinigais – aukščiausios klasės oro uostas, kuriame zuja įvairių kultūrų ir rasių žmonės – nemaža dalis jų yra statybininkai, vergaujantys Dubajaus dangoraižių statybvietėse arba pilvo šokėjos iš Rytų Europos. Kaip kvepia naftos pinigai? Ogi pavyzdžiui taip, kad nepamatėm praktiškai nė vienos priklijuotos reklamos – visi reklaminiai stendai yra arba plazminiai, arba LCD monitoriai, o oro uosto dydis tikrai ne kaip VNO. Pačios avialinijos, Etihad Airways, savo tinklą išplėtė taip, kad su šiomis avialinijomis galima nuskristi į praktiškai bet kurį pasaulio kraštą (net į Minską), o jų terminale Abu Dabio oro uoste gausu jungiamųjų skrydžių belaukiančių europiečių, indų, Bangladešo gyventojų, australų, kiniečių ir, žinoma, arabų.

Štai tokiam tautų katile ir turėjo nutikti pirmasis mūsų tarpkultūrinis nesusipratimas. Prieš kelionę vienas kito su Kristina klausinėjom – „ar jau jauti, kad tuoj tuoj būsim Tailande?“, o kadangi atsargiai abu atsakydavom, kad „dar ne…“, tad vieningai nusprendėm, kad greičiausiai tas jausmas ištiks, kuriame nors oro uoste, kai susitiksim daug kitos kultūros ar rasės žmonių. Bet visa tai pamiršę, Abu Dabio oro uoste pirmu reikalu nulėkėm į taip vadinamą motinos ir vaiko kambarį Pijai sauskelnių keisti. Užsirakinom, pradėjom procedūrą. Staiga supratau, kad jau man akis baigia apsemti ir nutariau pabėgėti į greta esantį vyrišką kambarėlį. Išėjęs iš kūdikių vystyklos prie durų sutikau besitrainiojančią moteriškę, įtariu, iš Bangladešo, su pusantrų ar dviejų metų dukra. Murmėjo kažką po nosim labai panašiai į anglišką „baby“ ir pirštu rodė vidun, kur Kristina liko su Pija. Pasakiau, kad kambarėlyje yra „baby“ ir ten eiti negalima. Moteriškė atsistojo prie durų, o aš nulėkiau savais reikalais. Grįžau palengvėjęs, todėl gan smarkiai nustebau pajutęs kūdikių kambaryje šlapimo tvaiką. Tačiau pravėręs duris plačiau, viską gan greitai supratau – kambaryje stovėjo mano sutikta moteriškė su vaiku ir stebėjo, kaip Kristina paskubomis keičia Pijos sauskelnę. Pasirodo, ji užėjo vidun ir paprašė sauskelnės, o gavusi Pijos pampersą nusprendė viduje ir palaukti. Nuo kvapo stiprumo iš karto pajutau gilią užuojautą tiems, kurie skrido su jomis tuo pačiu lėktuvu, nors ir geriausiomis pasaulyje oro linijomis.

Abu Dabio oro uoste belaukiant lėktuvo į Bankoką

Abu Dabio oro uoste gausu skrendančių vietinių. Trys iš jų, apsirengusių standartiniais arabiškais drabužiais – baltomis togomis ir baltais galvos apdangalais su juodais raiščiais, lėktuve atsisėdo šalia. Beveik nuo pat skrydžio pradžios jie pradėjo kalbinti Piją ir iškart užmezgė kontaktą, o kelis kartus skrydžio metu net buvo pasiėmę ją pas save ant rankų. Buvo gražu stebėti, kaip trys pagyvenę „šeichai“ žaidžia su kūdikiu, nors su savo moterimis ne tik nerodo emocijų, bet ir apskritai beveik nebendrauja. Kvepėjo gražiu kadru, bet pasikuklinau ištraukti fotoaparatą – visgi musulmonai kompleksuoja vaizduoti žmones ant popieriaus ar kitais būdais. Lėktuve taip pat pajutome, ką tailandiečiams reiškia kūdikiai – stiuardesės praeidamos vis pakibindavo Piją, pakalbindavo ir pažaisdavo. Kelis kartus užsižaidė taip, kad net pačios susigėdo pamiršusios, kur ėjo ir ką turėjo padaryti.

Taigi, nuskridome gerai – geriau, nei tikėjomės. Du persėdimai išėjo į naudą, nors bendras kelionės laikas ilgesnis – ir mums, ir Pijai buvo gera proga pailsėti, pramankštinti kojas ir išlįsti iš ūžiančios sauso oro dėžės. Bankoko Suvarnabhumio oro uoste visos procedūros irgi prasisuko be vargų, o išėjus į lauką mus pribloškė tvanki karščio banga

Share Button

Komentarų: 9

Komentarų kiekis: 9

  1. zijon 26 Mar 2010 19:20

    Linkėjimai Tailandui! Džiugiu, kad viskas klostosi gerai! Lauksiu kitų dienoraščio įrašų (juk turi ten būti Internetas, po galai!). Sėkmės!

    ž

  2. Dainius 26 Mar 2010 22:07

    Išsamus pasakojimas. Turi ranką :) Malonu skaityti. Lauksime įspūdžių.

  3. Dainius 26 Mar 2010 22:17

    Ar gali būti dėl tailandiečių lipšnumo baltiems vaikams tokia “padvocha”, kad jie visus baltaodžius laiko turtingais žmonėmis ir tikisi tokiu būdu gauti kokios nors naudos? Na, apie šeichus taip gal ir netiktų pasakyti.

  4. Goda Gutautaitė 26 Mar 2010 22:38

    patinka tavo tėviški blog’o įrašai :) lauksiu daugiau.

  5. Augustas Gutautas 27 Mar 2010 16:59

    Šiaip tailandiečiai labai nuoširdūs – jiems natūraliai taip gaunas bendrauti. Netgi pastebėjom, kad mažiau kabinėjasi gatvės prekeiviai ar tuk-tuk’ų vairuotojai, kai esam su vaiku – pagarbiai nužvelgia ir pakalbina vaiką, o pasiūlyti savo paslaugas ir pamiršta :)

  6. As 24 May 2011 21:56

    Sveiki,
    nuostabus Jūsų pasakojimas :)

    Sakykit, kelionė už du su puse tūkstančio litų per Briuselį ir Abu Dabį į Bankoką su Brussels Airlines bei geriausiomis 2009 metų avialinijomis – Etihad Airways, čia vienam kaina ar visiems trims?

  7. Augustas Gutautas 24 May 2011 22:02

    dėkui :)
    taip, kaina buvo visiems trims. Tiksliau dviems, nes kūdikiui taikoma tik 10% kainos.

  8. As 24 May 2011 23:17

    Gal išduosite tuos tinklapius, kurie nesinaudoja pasaulinės aviabilietų rezervacijos sistemos Amadeus paslaugomis… Nes už 2000 Lt vienam žmogui iš Lietuvos pasiūlymų daug…O į Tailandą norisi laabai :)

  9. Augustas Gutautas 24 May 2011 23:50

    ne paslaptis tie puslapiai :) aš pats naudojau http://www.orbitz.com
    Dar yra yra http://www.skyscanner.com, http://www.kayak.com/, http://www.expedia.co.uk

    Bet tai nereiškia, kad taip iš karto ten galima gauti pigius bilietus – būna ten ir brangių, būna ir pigių – kaip visada, tam reikia skirti laiko ir bent savaitę stebėti situaciją, bandyti kombinuoti įvairius variantus. dažniausiai kokią nors vieną savaitės dieną būna pigiausia dėl konkurencijos ar tiesiog mažo keleivių kiekio. Labai priklauso nuo sezono, jungiamųjų skrydžių, keleivių kiekio. Žodžiu reikia šiek tiek pamedžioti :)

Trackback URI | Comments RSS

Komentuokite