Apr 03 2010

Laiškai iš Tailando. Nuotykiai Thong Nai Pan Yai

Autorius 07:54 kategorijoje Kelionės,Nuotykiai,Tailandas

Pirmą vakarą atvykus į Thong Nai Pan nutariau apeiti miestelį ir aplankyti pakeliui matytas parduotuves ir šiaip apsidairyti. Išklampojau iš mūsų viešbučio teritorijos ir patraukiau netoliese žvilgančių šviesų link. Neilgai trukus priėjau kuokštelį parduotuvių, kelionių agentų kioskelių ir barų. Dauguma skelbiasi dirbantys iki 11 ar 12 vakaro, bet visi užrakinti, nors mano laikrodis rodė tik 8. Lauke tamsu, pagrindiniame kaimelio žvyrkelyje nė gyvos dvasios…

[ad#GABaneris]

Pamažu klampodamas link kitos apšviestos parduotuvės, skambiai pasivadinusios “Panthong Minimart”, nejučia prisiminiau klasikinį siaubo filmų siužetą, kuriame vienišas turistas vaikšto po tuščią miestelį, o paskui jį sukramsnoja vietinė pabaisa. Tačiau man pasisekė – besidairant lauke vidun pro parduotuvės langus, atbirbė motoroleris ir į parduotuvę įbėgo vietinė moteriškė. Pabandžiau užeiti ir aš.

Šioje vietoje verta padaryti nedidelę pauzę ir paminėti tai, kad Tailande (gal iškyrus Bankoką) galioja taisyklė, kad į namus, šventyklas ar kitas viešas vietas (pvz. parduotuves) einama be batų, juos paliekant prie įėjimo. Pasivaikštai basas, kur reikia ir eidamas lauk apsiauni savo batus vėl.

Kadangi buvom ką tik atvažiavę iš Bankoko, buvau su užsegamom basutėm. Atkrapščiau vieną, ėmiausi kitos. Atsisegiau ir antrą, bandau numesti basutę ant žemės – nekrenta, bet kažkas duria pirštus. Žiūriu, į mano pirštą įsikibęs ir basutę laiko sardelės dydžio vabalas! Brrr. Nebijau visokių tarakonų, varlių ir pelių, bet šitas biesas, prisipažinsiu, gerokai išgąsdino. Krestelėjau ranką, basutė ant žemės, vabalas į oru į parduotuvę palikdamas kelis įbrėžimus man ant rankos. Taigi, gyvename tarp jūros ir džiunglių…

Apėjau nedidelę parduotuvę – kremai, dantų pastos, sausainiai, alus, degtinė, sauskelnės, drabužiai, vaistai… Čia ir sustojau, kadangi kankino peršalimas ir sloga. Pasiknaisiojau po lentyną – paracetamolis, energetinis gėrimas, tigro tepalas (mūsuose labiau žinomas, kaip “žvaigždutė”), vaistai nuo pagirių, “žvejo draugas” (Fisherman’s friend) ir dar kitokių nelabai aiškių tablečių. Atidžiau panagrinėjus aptikau, kad kaikurių vaistų galiojimo laikas pasibaigęs 2006 ar net 2004 metais… Kiek tolėliau parduotuvės kampe aptikau ir skrybėlių. Dalis jų buvo apkibusių voratinkliais, išteptos smėliu… Sveiki atvykę į Azijos kaimą :)

Apsirūpinęs tigro tepalu ir žvejo draugu nutariau apžiūrėti likusią miestelio dalį. Ji, kaip ir reikėjo tikėtis, buvo tuščia. Pasukau į šalutinį žvyrkelį, iš kurio kažkur tolumoje sklido keisti garsai. Netrukus pasimatė ir šviesos. Priėjau nemažą aikštelę, pilną žmonių – vietinių ir vakariečių, sėdinčių prie aikštelėje išdėliotų stalų. Dešinėje pusėje stovėjo apšviesta scena, kurioje dainuodami ir rankomis mojuodami ratuku ėjo spalvingai apsirengę vaikai. Pasidarė ramiau ir tapo aišku, kur dingo viso miestelio gyventojai. Kiek vėliau paaiškėjo, kad aikštelė buvo mokyklos teritorija, o scenoje ratus sukantys 10 ar 15 vaikų, įtariu, buvo visi tos mokyklos mokiniai.

Kitą dieną apžiūrėjom miestelį dienos šviesoje.

Share Button

Komentarų: 2

Komentarų kiekis: 2

  1. […] nepabėgsi – jis tiesiog ištinka), o tada aš patraukiau ieškoti nuotykių – apsidairyti po vietinį kaimą. [Skaidrių […]

  2. Rytisas 26 Apr 2010 00:48

    Tai matai, kokie ten parduotuvių sargai… Sakai, kai jį nukrėtei, tai į parduotuvę nubėgo? 😉

Trackback URI | Comments RSS

Komentuokite