May 17 2010

Laiškai iš Tailando. Kruvini Bankoko mūšiai

Autorius 22:17 kategorijoje Tailandas

Kai atvykome į Bankoką kovo pabaigoje, netoli Thanon Khaosan rajono, kuriame buvome apsistoję, raudonavo kelias gatves užėmę protestuotojai prieš Tailando vyriausybę. Tuo metu raudona spalva dominavo jų aprangoje ir atributuose. Prieš kelias dienas ši spalva nudažė Bankoko centrą. Tik šį kartą tai buvo protestuotojų kraujas.

[ad#GABaneris]

Viskas prasidėjo kovo 12 dieną, kai raudonmarškiniai protestuotojai, kurių susirinko kelios dešimtys tūkstančių, užplūdo Bankoko vyriausybės rūmus ir aplink esantį rajoną. Protestuodami prieš dabartinį ministrą pirmininką Abhisit Vejjajiva ir teigdami, kad šis į valdžią atėjo nedemokratiniu keliu (šį kartą į šią 2006 metų istoriją giliau nesileisiu) jie įsirengė stovyklas Bankoko gatvėse, rinko savanorių kraują ir pylė ant Tailando Vyriausybės rūmų reikalaudami atsistatydinti Vyriausybę, paleisti Parlamentą ir surengti naujus demokratinius rinkimus, tikėdamiesi, kad į valdžią grįš nuverstasis premjeras Thaksin Shirawatra (daug apie šį žmogų nežinau, bet pagal nuotrupas spaudoje galima spręsti, kad šis žmogus yra mūsų R. Pakso ir V. Uspaskich atitikmuo – populistas milijardierius, kurį palaiko skurdi darbo liaudis. Šiuo metu šis ponas yra kaltinamas korupcija ir slapstosi užsienyje.)

Kai mes su Pija vaikštinėjome raudonmarškinių stovykloje, buvo ramu ir ta ramybė bei ore tvyrantis protestuotojų optimizmas teikė vilčių, kad tai ir liks taikiu protestu – stovyklautojai mielai dalinosi maistu su juos saugančiais policijos pareigūnais, o pastarieji nevengdavo pavaikštinėti po stovyklą, pasišnekučiuoti su protestuotojais ar netgi apsipirkti pas vietinius protestuotojų prekeivius. Deja, ši ramybė ilgai neišsilaikė.

Balandžio 10 dieną kariuomenė išvalė raudonųjų stovyklą, o šis išvalymas pareikalavo aukų. 25 žmonės žuvo, dalis jų – kariai. Tai buvo gan netikėta tiek vienai, tiek kitai pusei, kurios po šio įvykio atsitraukė ir sėdo prie derybų stalo. Deja čia nerado sutarimo tuo klausimu, kas pradėjo naudoti ginklus – vyriausybė kaltino protestuotojus, o pastarieji vertė kaltę į jų tarpą įsimaišiusiems chuliganams ar net teroristams (juodmarškiniams). Derybos žlugo. Raudonieji persikėlė į Bankoko širdį – komercinį rajoną, kuriame sukoncentruoti pagrindiniai komercinių bankų padaliniai, prekybos centrai ir biurų pastatai.

Netrukus kritikuodamas ministrą pirmininką prie raudonmarškinių prisijungė Tailando kariuomenės generolas Khattiya Sawatdiphol, kuris tapo protestuotojų kariniu vadu ir greitai užsitarnavo Seh Daeng pravardę (Raudonasis Vadas). Generolas ilgai nesnaudė palapinėse, kaip dauguma protestuotojų, kurių pagridinė masė yra neturtingos šeimos iš šiaurės Tailando – daug vaikų, moterų ir pagyvenusių žmonių. Seh Daeng ėmėsi organizuoti barikadų statybą ir ginklų kaupimą, kovotojų rengimą, o Vyriausybė teigia, kad ir sprogdinimus Bankoko gatvėse. Puikiai išmanydamas Tailando kariuomenės taktiką, pajėgumus ir silpnąsias vietas, o taip pat ėmesis veiksmų raudonmarškinių kovinei parengčiai stiprinti, Raudonasis Vadas akimirksniu tapo Vyriausybės priešu numeris vienas ir protestuotojų viltimi.

Gegužės 13 dieną protestuotojų viltis ir valdžios priešas numeris vienas davė interviu užsienio ir vietos žurnalistams raudonmarškinių kovotojų teritorijoje. Kariuomenė ruošėsi šturmuoti protestuotojų įtvirtinimus Bankoko centre netoli Lumpini parko, prieš tai išjungę elektros ir vandens tiekimą į raudonųjų palapines. New York Times žurnalistas ėmęs interviu iš Seh Daeng teigė pajutęs virš galvos kažką zvimbiant. Po kelių akimirkų atsipeikėjęs pamatė, kad Seh Daeng guli kruvinas ant žemės su skyle kaktoje. Niekas neprisiėmė atsakomybės, bet taip pat niekas neabejoja, kad tai buvo Vyriausybės vadovaujamos kariuomenės snaiperių darbas. Tada viskas ir prasidėjo.

Protestuotojai ėmėsi ginklų, pradėjo stiprinti savo įtvirtinimus, o į juos vedančias gatves atitvėrė barikadomis ir degančių padangų laužais. Juodi dūmai pakilo virš Bankoko, o gatvėse prie laužų užvirė mirtinos kovos, kuriose iki šios dienos žuvo 35 žmonės (vienas kareivis). Molotovo kokteilių ir savadarbių petardų mėtymas į kareivius peraugo į kovinių ginklų ir granatų naudojimą, o sekmadienio naktį neapasikuklino išsitraukti ir prieštankinių raketų (RPG). Kariuomenė užblokavo raudonmarškinių stovyklą taip atkirsdami nuo maisto ir kitų resursų patekimo vidun. Protestuotojams ir vietiniams rajono gyventojams pradėjo trūkti maisto, prasidėjo pranešimai apie parduotuvių plėšimus bei grąsinimai užgrobti didžiuosius Pietryčių Azijos prekybos centrus, įsikūrusius šiame rajone (Siam Paragon, Central World ir kt.). Sekmadienio ryte dalis protestuotojų ištrūko ir persikėlė už barikadų įsikurdami netoliese esančiame turguje. Kovos virė toliau.

Pirmadienį baigėsi Vyriausybės ultimatumas protestuojams palikti gatves. Pasigirdo raudonmarškinių paliaubų prašymai, tačiau Vyriausybė nenoriai į juos reaguoja motyvuodama tuo, kad protestuotojai turėjo daug laiko nutraukti kovas, ar netgi jų nepradėti, todėl jiems vienintelė išeitis – palikti gatves ir važiuoti namo. Pirmadienis ir antradienis buvo paskelbti nedarbo dienomis, o pirmadienį turėję prasidėti Tailando mokslo metai buvo nukelti savaitei. Galima spręsti, kad Vyriausybė tikisi išvalyti miesto centrą per šią savaitę – panašu, kad tai ir pildosi, nes gausėja pranešimų apie susišaudymus ir sprogdinimus. Tikėkimės, kad tai truks nebeilgai.

Šiek tiek pasaulio naujienų agentūrų darytų nuotraukų iš kruvinų Bankoko mūšių. Įspėjimas: kaikurių nuotraukų nereikėtų žiūrėti vaikams ir silpnų nervų žmonėms.

Share Button

Komentarų: 2

Komentarų kiekis: 2

  1. Ri 19 May 2010 14:52

    sveiki,
    netycia pastebejau jusu bloga. smagiai skaitosi ir turiu siek tike klausimu.
    ketinu lekt i azija. labai tikiuosi kad po menesio bankoko kruvinas bardakelis bus pasibaiges ir galesiu keliaut su ramybe sirdyje. tailandui pradziai skirsiu savaite, kelios dienos bankoke, o tada norechiau pasivartyt kokiam jaukiam balto smelio papludimy. ka pasiulytumet rinktis…nes salis plati… o as megstu pasiklausinet zmoniu kas kur kaip, paskaityt gidaknygiu ir tada nusipiesht savo plana.
    kokiu transportu geriau keliaut is oro uosto (taxi, ar yra kokie autobusai).cia aisku klausimas kas pigiau )
    kaip geriau greichiau ir pigiau nusikrapstyt iki kokos nors salos.
    Ir gal galit seip patart ka nors man, niekad nebuvusiai azijoj, ka reiktu zinot.
    aciu ir sekmes

  2. Augustas Gutautas 19 May 2010 15:43

    Po šiandienos įvykių sunku prognozuoti, kas bus Tailande po mėnesio – sudegintas Central World prekybos centras (vienas didžiausių Azijoje), užgrobtas ir išjungtas televizijos kanalas, sudegintas biržos pastatas ir keli mažesni prekybos centrai bei bankų skyriai, provincijoje irgi judėjimas jaučias, nors nestiprus. Bet aš būčiau labiau optimistas :)
    Dėl balto smėlio paplūdimių – čia turbūt reikėtų atsižvelgti labiausiai į klimatą, nes kitu metų laiku rekomenduočiau Koh Chang, o po mėnesio turbūt tik Koh Samui ir Koh Phangan salos atitiks lūkesčius, nors šiais metais lietingas sezonas jau visą mėnesį vėluoja pasirodyti… Globalinis atšilimas.
    Iš Suvarnabhumi oro uosto geriausias transportas yra Airport Shuttle Bus, kurių yra kelios linijos ir kursuoja kas maždaug 30 min., kaina apie 150 Bt vienam žmogui (~12Lt). Maršrutas paprastai pasirenkamas pagal viešbutį – pasakai pirkdamas bilietą, kur apsistojai, pasako į kurį autobusą sėsti. Visos kelionės į salas geriausia pirkti kelionių agentūrose, kurių čia gyvas velnias arba keliauti autobusu ir keltu, kas yra šiek tiek pigiau, bet daugiau vargo.
    O bendrai apie Aziją – čia šiek tiek kitas pasaulis, bet jie pakankamai daug žino apie mūsiškį, tad nereikia bijoti, bet tuo pačiu reikia suprasti ir tai, kad jų pasaulyje galima gyventi. Žiurkės, tarakonai gatvėse, restoranėliai su skaniausiai patiekalais, kuriuos valgai gatvėje, smirdantys vaisiai ir į nesuprantamus klausimus atsakinėjantys žodžiu “yes” vietiniai (patarimas: geriausia viską išsiaiškinti iki galo ir nepasitikėti paprastu “yes” atsakymu) yra kasdienybė. O šiaip – čia gerai, čia ramu (nepaisant Bankoko įvykių) ir čia myli užsieniečius.

Trackback URI | Comments RSS

Komentuokite