Norint atsakyti į aukščiau iškeltus klausimus, pirmiausia reikėtų atsakyti į klausimą, kas yra intelektas? Prieš atsakant į šį klausimą, verta pastebėti, kad lietuvių kalboje originalus angliškas terminas artificial intelligence yra išverstas gan paviršutiniškai, nes agliškas žodis intelligence apima kur kas daugiau nei intelektą – jis reiškia ne tik žmogaus protinius sugebėjimus, bet ir “protingus” bei “sudėtingus” sugebėjimus, kurių neturi negyvi daiktai. Žinoma, toks paaiškinimas yra gan paviršutiniškas, bet čia jo pilnai pakanks.

Taigi, kas yra intelektas arba protingi sugebėjimai (angliškai intelligent)? Pirmieji bandymai kurti dirbtinį intelektą iki kompiuterių išradimo susidūrė su šiuo klausimu ir daugiausia išminties sėmėsi iš prancūzų filosofo R. Dekarto ir jo amžininkų, kurie išaukštino žmogų, kaip patį protingiausią gyvūną ir akcentavo kalbą bei sugebėjimą manipuliuoti simboliais, kaip esminius protingus sugebėjimus, išskiriančius jį iš kitų gyvūnų tarpo. Bene įtakingiausias dirbtinio intelekto pradininkas, britų matematikos genijus Alanas Tiuringas, dar prieš sukuriant pirmąjį kompiuterį nubrėžė dirbtinio intelekto gaires – Tiuringo mašina kuri sugeba mainpuliuoti simboliais (raidėmis, žodžiais, sąvokomis ir t.t.) ir  šnekėti bei planuoti, kaip žmogus. Dar iki šios dienos yra atliekamas vadinamasis Tiuringo testas, kurio metu kompiuteriai bando apsimesti žmonėmis, kai su jais tikri žmonės bendrauja tekstu (panašiai, kaip skype pokalbiuose). Tam reikalui įsteigtas Liobnerio prizas (Loebner Prize), kurio deja, dar nė vienas kompiuteris nesugebėjo laimėti ir dar nė vienai mašinai nepavyko bent kiek reikšmingai priartėti prie žmogaus sugebėjimo valdyti kalbą. Tiems, kam įdomu, galite pabendrauti su vienu iš Liobnerio prizo bronzininkų – Jabberwacky http://www.jabberwacky.com/.

A. Tiuringo ir jo paskėjų išplėtotos mintys įtakojo tai, kad dirbtinio intelekto moksliniuose tyrimuose ir eksperimentuose ilgiems metams įsivyravo vadinamoji simbolinio dirbtinio intelekto kryptis (Symbolic AI), kuri daug metų dirbo dviem pagrindinėmis kryptimis – sprendė optimizacijos problemas (programavo kompiuterius mokančius žaisti žaidimus, pavyzdžiui šachmatais) ir kūrė robotus. Pirmoji veikla pasiekė gan nemažai – surado principus, kuriais remiantis sprendžiamos loginės optimizavimo problemos (pvz.: kaip rasti trumpiausią kelią norint aplankyti penkis miestus), antrajai sekėsi ne taip gerai, nors teigti, kad nebuvo atlikta reikšmingų atradimų būtų neteisinga.

Vienas ryškiausių simbolinio dirbtinio intelekto veiklos rezultatų buvo kompanijos IBM sukonstruotas kompiuteris Deep Blue, kuris 1997 metais įveikė pasaulio šachmatų čempioną Garį Kasparovą. Kita vertus, žmogui itin paprasti tam tikrų kombinacijų japoniško loginio žaidimo Sokoban kambariai yra visiškai neįveikiami ir tuo teko įsitikinti man pačiam – neužtenka gan galingo kompiuterio, kad per naktį įveiktų kambarį, kurį pats perėjau per 2 minutes.

IBM RS6000 superkompiuteris Deep Blue

Robotika išsivystė iki to lygio, kad šiais laikais gamyklose masiškai naudojami itin specializuoti robotai atlikti darbams, kuriuos dirbdamas žmogus greitai pavargsta ir pradeda klysti arba tose vietose, kur reikia itin didelio tikslumo. Deja, naudojant vien simbolinio dirbtinio intelekto principais paremtus kompiuterius, pirmiesiems robotams, kurie gyvendavo uždarose erdvėse, reikėdavo kelių savaičių, kad pereitų iš vieno kambario į kitą, ką jau kalbėti apie sudėtingesnes situacijas, kaip daiktų perkėlimas į nustatytą vietą. Akivazdu, kad toks robotas negali užkariauti pasaulio ir perimti valdžios iš žmonių, kuriems net ir nežinomoje atviroje erdvėje užtenka kelių sekundės dalių optimalaus kelio į norimą tašką radimui.

Pirmasis judantis robotas Shakey (Drebutis)

Bene didžiausias simbolinio dirbtinio intelekto šalininkų sunkumas buvo tai, kad kompiuteriai patys savaime yra visiškai bejėgiai vaizdų apdorojime ir šablonų (raštų, modelių) atpažinime (angliškai pattern recognition). Eksperimentai su profesionaliais šachmatininkais parodė, kad žmogus analizuodamas esamą situaciją atmeta netinkamus, mato perspektyvius ir realiu laiku planuoja kelis ėjimus į priekį, o kompiuteris visas galimybes skaičiuoja atskirai, paeiliui ir nesugeba atpažinti fiksuotų šachmatų pozicijų, kurias patyręs šachmatininkas pastebi daug negalvodamas. Patys Deep Blue kūrėjai vėliau pripažino, kad jų sukurtas kompiuteris tiesiog galėjo labai greitai skaičiuoti įmanomus variantus, naudojo daug heuristinių taisyklių, bet nesugebėjo protauti taip, kaip tai daro žmogus. Ta pati problema kankino ir robotus – skaitmeninių vaizdų apdorojimas ir virtualaus patalpos plano sudarymas, kurie trukdavo kelias dienas, buvo esminė kliūtis greitai judėti net žinomose patalpose. Robotai po kelių žingsnių sustodavo ir kelias dienas spręsdavo, kur ir kokiu greičiu, kokį atstumą keliauti toliau.

Simbolinis dirbtinis intelektas nesugebėjo pateikti tinkamo ir galutinio atsakymo, kas yra intelektas ir tai įrodė savo gan silpnais rezultatais. Taigi, kas visgi yra tas intelektas? Ar žmogus tikrai yra pats protingiausias gyvūnas, kurio pavyzdžiu reikia kurti protingas mašinas?

(Tęsinys antroje dalyje)

Viskas parašyta genuose

Žmogaus genomas yra DNR (Deoksiribonukleorūgštis), kas, perkeltine prasme šnekant, yra genetinės informacijos rinkinys, susidedantis iš keturių pagrindinių medžiagų, besiskiriančių azoto bazėmis. Šis informacijos rinkinys perduodamas ląstelių dalijomosi metu, todėl genetinė informacija keliauja iš vienos gyvų organizmų kartos į kitą ir lemia pagrindines jų fizines savybes (ūgį, plaukų arba akių spalvą ir kitas), o taip pat ir ligas ar netgi charakterio bruožus. Bet užteks tos biologijos. Geroji dešimties metų senumo žinia yra ta, kad turėdami iškoduotą žmogaus genomą, mokslininkai gali leistis į begalinius tyrimus ieškodami, koks genas ką lemia ir kaip išvengti genetiškai paveldimų ligų. Jau dabar, jei laukiate gimstančio kūdikio, galite sužinoti, ar jis nesirgs kokia paveldima liga, o taip pat ar neturi kokių įgimtų defektų (pvz. Dauno sindromo). Genetiniai tyrimai padeda nustatyti, kokiomis ligomis žmogus rizikuoja susirgti arba susirgs ir leidžia imtis reikiamų priemonių tų ligų išvengimui arba jų poveikio sumažinimui. Genetinės informacijos išskyrimas iš organinių liekanų padeda susekti nusikaltėlius ar įrodyti bei nustatyti tėvystę.

www.youtube.com/watch?v=XuUpnAz5y1g

Genai lemia, nors ir ne viską, tačiau labai daug dalykų. Kartais DNR yra prilyginamas programinei įrangai, kurios kompiuterių srityje panaudojimas yra praktiškai begalinis, kadangi keturios pagrindinės medžiagos, sudarančios DNR, gali jungtis į nesuskaičiuojamas kombinacijas ir apibrėžti begales variantų skirtingose biologinėse struktūrose. Tęsiant programinės įrangos analogiją, galima teigti, kad genų kombinavimas gali būti panaudotas ir ne tik geriems tikslams, kaip ir programavimas, kurio rezultatas neretai būna ir kompiuterinis virusas ar kita kenkėjiška programa. Taigi, kokia gi yra ta genetinių žaidimų tamsioji pusė?

Privatumo klausimas

Įsivaizduokite ateitį, gan netolimą. Jūs ateinate pas gydytoją, pasidarote kraujo tyrimą, papildomai atliekamas ir genetinis tyrimas jūsų organizmo atsparumui ir polinkiui į tam tikras ligas nustatyti. Tyrimo rezultatai parodo, kad jums gresia pamišimas. Natūralu, kad tokioje situacijoje kiltų daug klausimų, tačiau atsiribodami nuo emocijų pagalvokime, kaip ši informacija, jei saugoma netinkamai arba išgauta be asmens sutikimo, gali būti panaudota ne medicininiais tikslais. Greičiausiai žmogus, kurio genuose įrašyta pamišimo rizika, nebūtų tinkamas eiti įmonės vadovo, gydytojo, vairuotojo ar kitas bent šiek tiek daugiau atsakomybės reikalaujančias pareigas. Ši informacija, patekusi į darbdavių rankas, būtų panaudota verslo tikslais, kartais net jums to nežinant. Galų gale, kaip reaguotų jūsų kaimynai ir draugai, jei žinotų šią informaciją?

Šiais laikais, kai iš genų tyrimo galima nustatyti tik sąlyginai nedidelį kiekį ligų, o dauguma sveikatos sutrikimų aptinkama jau pasireiškus simptomams, viena paklausiausių prekių gyvybės draudimo srityje yra apdraustųjų ligos istorijos. Genetinė informacija, patekusi į draudikų rankas, gerokai pakoreguotų jūsų draudimo įmokos dydį, o gal net ir galimybę apsidrausti. Kita vertus, galima svarstyti ir gyvybės draudimo, tokio, kokį žinome dabar, išlikimo klausimą -- jei ligos bus žinomos iš anksto, niekas nuo jų nedraus (šiais laikais nuo gripo niekas nedraudžia, nes egzistuoja praktiškai 95% tikimybė, kad betkuris žmogus mūsų platumose juo susirgs).

Kūdikių dizainas

Viena dažniausiai minimų genomo iškodavimo tamsiųjų pusių  šiais grožio kulto laikais yra galimybė pasirinkti kūdikio išvaizdą pasinaudojant genų inžinerija. Jau dabar poroms, kurios mėgina susilaukti vaikų dirbtinio apvaisinimo būdu kai kuriose šalyse galima pasirinkti patrauklių moterų kiaušaląstes, žinoma, už papildomą mokestį. Ir nors genų inžinerija yra sudėtingas dalykas, tačiau neatmetama galimybė, kad ateityje bus galima pasirinkti būsimo kūdikio išvaizdos atributus ar net charakterio bruožus. Skamba žaviai, bet darosi panašu į robotukų armiją Hitlerio svajonės išsipildymas -- galimybė sukurti arijų naciją -- jau ne už kalnų.

Pasišuošt! Dėmesio..! Keičiam genus!

Jei genai lemia tiek daug fizinių žmogaus savybių ir galima rinktis savo būsimo vaiko išvaizdą, kodėl nepabandžius padaryti to su suagusiu žmogumi? Neseniai mokslininkai eksperimentuodami su laboratorine pele ir jos DNR atliko bandymą, kurio metu buvo pakeisti genai, nulemiantys tam tikrų medžiagų, įtakojančių raumenų augimą, išsiskyrimą. Kaip ir tikėtasi, eksperimento rezultatas buvo ypatingų fizinių sugebėjimų bei ištvermės pelė super-atletė. Nereikia ilgai galvoti, kad suprastum, kur šio eksperimento atradimai gali būti labai sėkmingai panaudoti… Sporto varžybos, čempionatai ir olimpiados gali tapti super-atletų mutantų varžybomis, kuriose tradicinis cheminis dopingas bus pakeistas genetiniu dopingu, kurio praktiškai neįmanoma aptikti. Jau dabar mokslininkai pradeda diskutuoti, ar drausti tokio tipo genų “dopingą”, ar leisti ir paversti profesionalų sportą kruopščios genų inžinerijos rezultatų demonstracija.

Genai ir genocidas

Bene keisčiausiai skamba faktas, kad Žmogaus Genomo Projektas (ŽGP) buvo pradėtas JAV Energetikos Departamento (ministerijos atitikmuo) iniciatyva. Dar keisčiau atrodo tai, kad ši iniciatyva yra tiesiogiai susijusi su atmoinės bombos panaudojimu. Istorija teigia, kad pradinis ŽGP tikslas buvo išsiaiškinti, kokį poveikį atominės bombos panaudojimas ir radiacija turi žmogaus genams ir jų dėka paveldimai informacijai. Vykdant projektą buvo nuspręsta, kad geriausias būdas pasiekti projekto tikslus yra iškoduoti visą žmogaus genomą.

Tačiau genetiniai tyrimai turi ir daugiau sąsajų su ginklais, nei Žmogaus Genomo Projekto pradžia. Barbara Katz Rothman, Niujorko Universiteto Sociologijos profesorė, labai taikliai apibūdino galimas genų inžinerijos pasekmes: “mes galime patekti į tokias situacijas,  į kurias patys tikrai niekada nesirinktume pakliūti”. Čia pat ji pateikia gan kraupų pavyzdį, kaip žmogaus genų informacija, gali būti panaudota genocidui. Žmogaus genuose užkoduota informacija, kuri būdinga tik tam tikroms tautoms, kurios iš kartos į kartą perduoda tam tikrą kodą, leidžiantį identifikuoti tautinę kilmę. Tuo pasinaudojus galima sukurti biologinį ginklą (pavyzdžiui virusą), kuris veiktų tik tam tikros tautos atstovus. Štai ir dar vienos Hitlerio svajonės išsipildymas

Beje, vienas teisingesnių šios “tautinių” genų informacijos panaudojimų yra National Geopraphic ir IBM bendras projektas ‘The Genographic’, kuris leidžia bet kuriam pasaulio žmogui nustatyti savo protėvių kilmę, t.y. kaip mūsų protėviai migravo ir iš kurio žemyno yra kilę, pro kur atėjo į šiuos kraštus, iš kurių mes esam kilę.

www.youtube.com/watch?v=pyOS05GUze0

Šiek tiek paguodos

Genų informacijos panaudojimo blogiems tikslams siekti sąrašą galima plėsti toliau, tereikia šiek tiek fantazijos ir mokslinių žinių, tačiau, kad ir koks tas sąrašas ilgas bebūtų, daugelis dalykų nėra taip lengvai pasiekiama, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Štai mokslininkai jau daug metų eksperimentuoja bandydami surasti būdą, kaip genetiškai modifikuotas kiaulių širdis galima būtų persodinti žmonėms, tačiau dar praktikoje tai nėra taikoma. Dažniausia problema yra ta, kad žmogaus (ar kito gyvūno) organizmas yra labai sudėtinga sistema, kurią veikia labai daug faktorių ir ne vien genai. Pavyzdžiui, padidinti žmogaus ūgį, kuris yra nulemtas genų, būtų labai pavojinga, kadangi greičiausiai tokio pakeitimo neatlaikytų širdis. Praplėsti žmogaus atmintį genetinių modifikacijų būdu yra praktiškai neįmanoma, nes atminties talpumą lemia labai daug genų ir dar daugiau išorinių aplinkos veiksnių bei psichologinių faktorių. Tačiau tai tik sunkumai, bet ne neįmanomi dalykai, todėl belieka tikėtis, kad genetinius žaidimus žmogus sugebės žaisti neperžengdamas pavojingos ribos. Naivu, ar ne?

Naršydamas naująjį Apple produktą – iTunes U, kuris yra Apple Store dalis, skirta savišvietos tikslams publikuojamam turiniui skelbti, aptikau savo universiteto (The Open University) publikuotą video reportažą apie inovacijas tiekimo grandinėje ir automobilių smart gamybą. Gerbiu šį universitetą ne tik už kokybišką mokslą ir įdomų žinių pateikimą, bet ir ėjimą koja kojon su visu pasauliu, todėl dažniausiai neatsispiriu pagundai pasidomėti ir man neįprastomis temomis, kurias šis universitetas neretai publikuoja nestandartinėse vietose. Taigi, šįkart apie smart.

Turbūt nereikia pristatinėti šio automobilio – važinėja jie ir Lietuvoje, gausu jų Paryžiuje ir kituose Europos didmiesčiuose. Mūsuose jis labai dažnai palydimas neigiamais epitetais, vakaruose gerbiamas už manevringumą ir galimybę pastatyti du smart’us į vieną parkavimo vietą. Požiūrių ir nuomonių gali būti daug, bet akivaizdu – šiam automobiliui abejingų nėra, tačiau šį kartą visai ne apie tai.

smart žymus ne tik savo dydžiu, bet ir itin inovatyviu požiūriu į daugelį dalykų. Būtent apie inovacijas bei gudrią idėją ir buvo pasakojama universiteto medžiagoje. Turbūt daug kam yra žinoma smart automobilių istorija, kuri prasidėjo 1994 metais, kai Nicolas Hayek, šveicariškų laikrodžių gamintojos Swatch vadovas nusprendė užsiimti automobilių gamyba. Laikrodžiai Swatch visada garsėjo savo jaunatviškais, spalvingais, nebrangiais, tačiau kokybiškais modeliais. Swatch kompanijos vadovas nusprendė tą pačią koncepciją panaudoti ir automobilių gamyboje. Po nesėkmingų derybų su General Motors ir neįvykusiu sandėriu su Volkswagen, Swatch pagaliau sukirto rankomis su Daimler-Chrysler koncernu, kuris gamina ir žymiuosius Mercedes-Benz automobilius. Taip gimė ir pavadinimas smart – Swatch Mercedes ART.

Swatch laikrodžiai

Mikroautomobilių koncepcija nebuvo smart išradimas. Pagrindinis šio automobilio išskirtinumas slypi originalioje ir inovatyvioje idėjoje sujungti dviejų gan skirtingų pramonės sričių – automobilių ir laikrodžių – koncepcijas ir tuo pagrindu sukurti naujos koncepcijos automobilį. Swatch laikrodžiai yra orientuoti į stilingus, dažniausiai jaunus žmones ir jų gamintojas supranta, kad norint būti stilingu, reikia dažnai keistis, o dažni ir dar stilingi pokyčiai kainuoja. Štai todėl ir gimė nebrangaus, bet spalvingo ir netgi su keičiamais dizaino elementais laikrodžio idėja, kurią sėkmingai plėtoja Swatch. Beje, skirtingai nei įprasta manyti, Swatch reiškia ne Swiss Watch (šveicariškas laikrodis), o Second Watch (antrasis laikrodis). Ši antrojo laikrodžio idėja sėkmingai perkelta į mašinų gamybą – smart nėra šeimyninis automobilis, tai  - antrasis automobilis, skirtas važiuoti į darbą ar pas draugus mieste.

smart sėkmingai panaudojo ir keičiamų Swatch laikrodžių dizaino elementų idėją bei išplėstinę spalvų gamą. Turbūt daug kam žinomas chrestomatinis masinės automobilių gamybos pradininko Henry Ford pasisakymas apie mašinų automobilių spalvų įvairovę „Bet kuris klientas gali nusidažyti savo automobilį kuria nori spalva, jeigu tik tai yra juoda“. smart nuėjo visiškai priešingu keliu  - rinkdamiesi smart galite pasirinkti praktiškai bet kokią spalvą ir netgi papildomą ornamentą. Negana to, bet kurios spalvos smart gali būti “perdažytas” per kelias valandas pakeičiant išorines kėbulo dalis kitos spalvos dalimis – panašiai, kaip keičiamas mobilaus telefono “snukis”.

Smart crossblade

Gan inovatyvus ir pats smart gamybos procesas. Šie automobiliai yra gaminami Prancūzijoje, taip vadinamame smartvilyje (smartville). Kadangi automobilis yra labai sudėtingas gaminys, susidedantis iš keliasdešimt tūkstančių detalių ir reikalaujantis itin kruopštaus surinkimo, tradicinis automobilių gamybos procesas apima ne vienos gamyklos ir dažnai ne viename žemyne gaminamų detalių apjungimą į galutinį produktą. smart automobilių gamyba išskirtinė tuo, kad pagrindinis surinkimo procesas vykdomas vienoje vietoje – smartvilyje, kuriame yra įsikūrę visi dvylika didžiausių smart gamybos partnerių, teikiančių pagrindinius smart automobilio komponentus. Pačiame smartvilio centre yra įsikūrusi smart automobilių surinkimo linija, į kurią iš skirtingų gamyklos kampų suvažiuoja čia pat už sienos esančiose partnerių gamyklose pagamintos dalys – kėbulas, durys, interjeras, variklis ir kitos. Įdomiausia yra tai, kad tos dalys patiekiamos jau pilnai sukomplektuotos – su visa elektros instaliacija, apdaila ir t.t. Pagrindinėje surinkimo linijoje belieka sukabinti atskiras dalis panašiai, kaip Lego kaladėles ir ištestuoti galutinį produktą. Visas galutinio surinkimo procesas užtrunka vos 3-4 valandas.

Smart "Lindt" rabbit

Nestandartinis ir smart automobilių pardavimas. Dauguma automobilių salonų yra statomi atokiau nuo miesto centro, dažniausiai miesto prieigose, o smart autosalonai įsikuria miesto centre. Neretai, norint pademonstruoti, kiek nedaug smart užima vietos, nauji automobiliai sukraunami vienas ant kito į stiklinius bokštus. Šie automobiliai aptarnaujami smartservisuose, kuriuose automobiliai tikrinami specialia kompiuterizuota įranga, kuri siunčia duomenis apie automobilio būklę ir naudojimo pobūdį tiesiai automobilių gamintojui. Tokiu būdu užtikrinamas greitas technologijos tobulinimas pagal vartotojų poreikius ir vartojimo įpročius.

Smart bokštas pardavimo aikštelėje

Nors smart automobilių gamyba niekada nebuvo pelninga, patyrė itin didelius nuostolius, o Swatch dėl nesutarimų su Mercedes iš šio verslo gan greitai pasitraukė, smart yra bene geriausias pavyzdys, kaip inovatyvios idėjos gali būti taikomos net tokioje sudėtingoje šimtametes tradicijas turinčioje pramonės srityje, kaip automobilių gamyba.

Mobilus smart garažas