Feb 25 2010
Piktą žiemą šiemet apturėjom – privertė tiek sniego, kad net kiaulių gripą palaidojo. Nors jau už lango kvepia pavasariu ir ex-sniego upeliai veržiasi ant kelių šaligatvių ir takelių, karts nuo karto vis dar bando pasnigti. Amžina Kanapinio ir Lašininio kova – nieko naujo. O naujovių šitaip norisi – ypač šitą gūdžią krizinę žiemą. Taigi, o kas naujo?
Sep 20 2009
Jau daugelį metų vilniečiams įprastos vietos savaitgaliniams pasivaikščiojimams už miesto yra Trakai ir Kernavė. Trakuose galima rasti ežerus, kibinus ir pilį, Kernavėje – piliakalnius, upės vingį, raganų šventes ir Joninių laužą. Patys paskutiniu metu dažniausiai renkamės Trakus ir karaimų kibinus – puiki vieta atitrūkti nuo miesto kasdienybės, pasivaikščioti grynam ore ir svečių akis paganyti. Tačiau praėjusį savaitgalį nusprendėme pakeisti įpročius ir aplankyti Dubingius.
Aug 24 2008
Praėjusį savaitgalį turėjau galimybę užlopyti vieną paskutinių savo spragų Vakarų Europos turistiniame žemėlapyje – pagaliau pavyko aplankyti Amsterdamą. Nors kelionė įvyko gan netikėtai ir neplanuotai, prieš ją dar spėjom šiek tiek pasiskaitinėti apie tai, ką verta pamatyti Nyderlandų sostinėje.
Aug 24 2008
Štai pagaliau pavyko prisėsti ir prie antrosios kelionės į Graikiją nuotraukų dalies. Šiam kartui – kelionė laivu į Atono kalną, kuris yra nepriklausoma vienuolių valstybė Graikijoje.
Jul 16 2008
Gal kiek vėluodamas, bet vistik patalpinau nuotraukas iš kelionės į Graikiją birželio pradžioje. Su Kristina keliavome šiek tiek pailsėti ir padrįbsoti saulėje nieko neveikiant. Nieko neveikimą šiek tiek praskaidrinom pora ekskursijų. Viena jų – į senus Graikijos ortodoksų vienuolynus, vadinamus Meteora.
Jul 09 2008
Trečiadienis. Vakarykštis prarastųjų lietuviškų gezų atradimo džiaugsmas jau beveik nunykęs. Aš – ir vėl Kopenhagoj, šįkart sėdžiu lėktuve į Londoną, Heathrow. Gezų aplinkui nesimato, tad skrydis vyksta sklandžiai. Tačiau nusileidimas – nelabai.
Jul 08 2008
Lygiai prieš savaitę, antradienį, sėdėjau lėktuve, skrendančiame iš Kopenhagos į Vilnių. Kelios eilės už manęs krykštavo du jauni gezai – davėsi, kaip įmanydami ir net nesiruošė nurimti. Žvilgtelėjęs atgal, kaip mat supratau priežastį – sėdėjo jie vienoje eilėje su jauna nepažįstama mergina, kurios žvilgsnis tiesiog rėkte gailiai rėkė”Gelbėkit!!!”. Jaunieji geziukai visaip garsiai rėkavo, juokėsi, kibino stiuardeses ir šalia sėdinčią merginą.
Jul 01 2008
Kopenhaga nėra didelis miestas. Teisingiau ją būtų vadinti keliolikos kaimų aglomeracija vienoje iš daugelio Skandinavijos salų. Kopenhagoje yra labai nedaug aukštų pastatų – dauguma žmonių gyvena nuosavuose namuose arba nedideliuose trijų-penkių-septynių aukštų pastatuose, o įmonės įsikurusios žemuose, bet didelį žemės plotą užimančiuose “angaruose”.
Jun 25 2008
Štai jau metai, kaip reguliariai lankausi Skandinavijoje ir intensyviai bendrauju su ten gyvenančiais žmonėm. Pamažu susiformavo ir asociacijos, kurios iškyla prieš akis, išgirdus žodį “skandinaviškas”. Pirmiausia – tai lėtas darbo tempas, procesais bei taisyklėm paremta tvarka, kuriai nors ir menkai sugriuvus, kyla nemenka panika. Patiems skandinavams, ypač jauniesiems, nesvetimas ir protestavimo esamai tvarkai bei lygybei poreikis. Deviantinė kultūra čia tiesiog klesti, nors dominuojanti visuomenės santvarka – bendruomeninė lygybė arba, kitaip tariant, skandinaviškas socializmas, kuriame visi uždirba daugmaž tiek pat, moka žiauriai didelius mokesčius, valkatos gauna nemokamas palapines, narkomanai – narkotikų ir patalpų miesto centre jiems susileisti, o piliečiai mėgaujasi nemokama sveikatos apsauga ir aukštuoju mokslu. Žinoma, kad bendruomenė klestėtų, jos nariai turi turėti keletą itin svarbių savybių – toleranciją, savitarpio pagalbos jausmą ir konstruktyvumą sprendžiant problemas. Panašu, kad skandinavams to netrūksta, tad ir jų santvarka tiesiog klesti – tiek socialine, tiek ekonomine prasme.
Tinklaraščio RSS