Augustas Gutautas

Tai štai - grįžom. Parvežėm labai daug įspūdžių, tad trunka šiek tiek laiko juos sudėlioti ir paruošti masiniam naudojimui. Tikiuosi, kad užpuolęs peršalimas tėra tik organizmo šokas pakeitus klimatą iš +35 į -2, o ne kokia egzotiška maliarinės zonos uodų nešiojama liga.

Skaityti toliau »

Šiek tiek įspūdžių iš savaitgalio Londone nuotraukų pavidalu.

Skaityti toliau »

Didelis, platus langas su vaizdu į gatvę yra gerai. Štai jau kelias savaites mėgaujuosi tokiu naujuosiuose namuose, o šiandien aptikau ir dar vieną jo privalumą – galiu pastebėti atvykusį manęs pasiimti taksi, užsiėmusiai operatorei dar net nesužinojus, kad laikas man skambinti.

Skaityti toliau »

Oslas…
Rytais 8:30 važiuoju į darbą - ore dar tvyro prieblanda.
Dienomis apsiniaukę - tamsokoka, nes ir saulė vos virš medžių vidurdienį pakyla.
Vakarais 16:30 važiuoju iš darbo - jau beveik tamsu.
Galvoje sukasi verslo planas - saulės importas. Klausimas tik, kaip? any ideas?
Akivaizdu, kad pelnas neišvengiamas

Buvo toks senas tarybinis anekdotas apie tarybinių žmonių darbštumą. Jame lietuvis buvo teigiamas herojus, nes net ir prisigėręs užtraukdavo dainą apie darbą “Ariau, ariau…” arba “Balnojau žirgelį…”. Visi kiti homo sovieticus ką nors kitą, o lietuvis būtinai apie darbą. Taigi, anokia čia paslaptis – lietuviai yra darbštūs, kaip ten ką, t.y. daug savo energijos sudegina dirbdami arba bent jau šnekėdami apie darbą.

Skaityti toliau »

Yra vienas lietuviškas labai gerai visiems žinomas posakis, apie tai, kokius tris dalykus turi atlikti vyras per savo gyvenimą. Tai bene dažniausiai perfrazuojamas ir pritaikomas skirtingoms reikmėms lietuviškas posakis, o ir panaudoti yra jį kur. Viena tokių linksmesnių šio posakio interpretacijų labai gerai parodo mūsų lietuviškumą arba tai, kas tas lietuviškumas yra. Ši perfrazuota versija skamba maždaug taip: “tikras lietuvis per savo gyvenimą turi atlikti tris dalykus: pastatyti namą, nušauti žydą ir pakarti voverę”. Formuluotė labai drąsi, bet tame ir slypi jos tikslas – klausytojo reakcija. O ji, kaip rodo mano patirtis, būna siaubinga – 98% mano sutiktų žmonių, kuriems pasakiau šį teiginį, buvo pasipiktinę, kam dabar tą vargšę voverę skriausti…

Skaityti toliau »

Vakar vakare, atvykęs į viešbutį, vonios kambaryje radau administracijos paliktą įspėjimą. Jame buvo rašoma apie tai, kad čiaupo vanduo užterštas pavojingomis žmogaus sveikatai bakterijomis, todėl valytis dantų ar juo labiau gerti to vandens nepatariama. Ta proga vonioje paliktas buteliukas geriamo vandens. Smagu, kai rūpinamasi klientais…

Skaityti toliau »

Darbas su skirtingų tautų atstovais svetimose šalyse smarkiai praplečia akis. Laisvalaikiu ar darbo metu gali išgirsti gyvus pasakojimus apie pačius egzotiškiausius ar stebėtinai pažįstamus dalykus ir turi ką papasakoti pats. Kultūrinių ir valstybinių santvarkų skirtumų nagrinėjimas tampa beveik kasdienybe. Reikia pripažinti, kad tai ne tik, kad nenusibosta, bet ir tampa savotiškai motyvuojančiu dalyku - skatina neformalų bendravimą ir linksmina pietų pertraukų metu ar net padeda praleisti laiką po darbo.

Skaityti toliau »

Vakar kėliausi sunkiai, nes naktį aplankė šiokia tokia nemiga. Nebuvo ji didelė ir pikta, bet to pakako, kad pritrūktų miego ir poilsio. O ypač po tokios dienos, kai prasėdi susitikime penkias valandas ir trečdalį laiko ginčijiesi viena tema, nors vėliau paaiškėja, kad oponentų nuomonės idealiai sutampa. Problema viso labo tik ta, kad tuos pačius dalykus vadinam skirtingais vardais. Taip prasidėjo šios savaitės susitikimų maratonas - nuo ankstyvo ryto, iki vėlyvo vakaro. Komanda vis ta pati - lietuvis, vokietis, švedas ir italas. Vienintelis būdas susišnekėti - vartoti anglų kalbą… Ar girdėjot kada, kaip vokiečiai ar italai šneka angliškai? Tada suprantat, kur iššvaistėm laiką per pirmą susitikimą Reikia pripažinti, kad vėliau situacija pagerėjo ir produktyvumas gerokai viršijo betkokius lūkesčius.

Skaityti toliau »

Trečia diena naujajame ofise. Pradedu apsiprasti ir priprasti. Jau žinau, kad kiekvieną rytą apie 09:30 automatiškai nusileidžia žaliuzės iš lauko pusės, kad užstotų saulę, o po geros valandos vėl pakyla. Šiandien sužinojau ir tai, kad trečiadienis – blynų diena. Kolegos pasikeisdami kepa forminius blynus, lietuvių tautoje dar vadinamais čirviniais. Valgo juos su braškių uogiene ir garsiai čepsi. Kai įvyko blynų kepimas, sėdėjau tolimiausiame mūsų projekto komandos kambario kampe ir graužiau akimis vieną dokumentą. Pajutau saldų kvapą ir atsisukęs išvydau laimingą grynakraujį britą mulatą Narendra, griaužiantį blynus ir mojantį prisijungti. Skanu…

Skaityti toliau »