Augustas Gutautas

Pamenu, vaikystėje, kai dar buvau jauniausias močiutės anūkas, vyresnieji tuo naudodamiesi mėgdavo mane pasiųsti, kad atneščiau vieną kitą daiktą, o kartais ir vieną kitą darbelį už juos padaryčiau. Tais laikais pasakyti “ne” dar nelabai mokėjau, o ilgainiui niekas jau ir nebeklausė – sąžiningai vykdydavau vyresniųjų užduotis ir nekėliau daug klausimų. Tai matydama, močiutė pamokė mane, kaip reikia apsiginti nuo vyresniųjų vaikymo. “Parduok poną, nusipirk tarną” – tokį atsakymą neretai išgirsdavo iš manęs vyresnieji, kai jau galvodavau, kad pasitarnavau jiems pakankamai. Šis posakis kartu su tėvo raginimais skaityti knygas, nes esą reikės užaugus eiti kasti griovių, suformavo požiūrį, kuris šiandien vis dar labai gajus lietuviškoje visuomenėje, o ypač aptarnavimo kultūroje – aptarnavimas tolygus tarnavimui, o darbas klientų aptarnavimo sferoje prilyginamas griovių kasimui (prestižo prasme).

Skaityti toliau »

Praėjusį savaitgalį turėjau galimybę užlopyti vieną paskutinių savo spragų Vakarų Europos turistiniame žemėlapyje – pagaliau pavyko aplankyti Amsterdamą. Nors kelionė įvyko gan netikėtai ir neplanuotai, prieš ją dar spėjom šiek tiek pasiskaitinėti apie tai, ką verta pamatyti Nyderlandų sostinėje.

Skaityti toliau »

Nors savo tinklaraštį rašau dar palyginus neilgai, o lietuviškąja blogosfera domiuosi dar mažiau laiko, lankantis kitų Lietuvos tinklaraščių autorių svetainėse bei jų populiarinimu užsiimančiuose tinklapiuose užkliūna keletas dalykų. Žemiau pateikiu tuos “kliūnančius” dalykus, kurie gali būti aktualūs tiek tinklaraščių autoriams, tiek ir jų skaitytojams.

Skaityti toliau »

Kol Lietuvos paplūdimiuose poilsiautojus kankina pamišusios širšės, Danijos pajūryje viešpatauja aštriadantės boružės. Rusija puola Gruziją, o likęs pasaulis taikiai kovoja Pekino olimpinėse žaidynėse. Nors vaikystėje su broliu gan dažnai vartydavome “Lietuvos tarybinę enciklopediją” ir buvome persipiešę į sąsiuvinius visų pasaulio valstybių vėliavas, pastarųjų žaidynių atidaryme išvydau naujų dar nematytų valstybių pavadinimų, kurių nemažai yra iš Afrikos. Žinoma, Lietuvos tarybinė jau beviltiškai pasenusi ir neaktuali – ją seniai pakeitė Vikipedija, o pasaulio politinis žemėlapis perbraižytas naujai. Nepaisant to, Afrika skursta, kaip skurdusi, nors yra sričių, kuriose ji teigiamai pirmauja.

Skaityti toliau »

Nors šiais laikais pasaulyje dar galima išgirsti naujienų apie valstybes, kurios “įsiveda” internetą arba pradeda naudotis kompiuteriais, daugelyje pasaulio vietų šios technologijos jau nieko nebestebina. Nebe toks naujas žiniatinklio skirstymas į seną ir naują versiją, plačiosiose masėse žinomą, kaip Web2.0. “Du nulis” manija persimetė į daugelį sričių, tad neretai tenka susidurti su sąvokomis Ofisas2.0, Įmonė2.0 ar net Universitetas2.0. Technologijos sparčiai keičiasi, o nuo jų stengiasi neatsilikti ir visas pasaulis. Pasikeitimai vyksta ne tik technologijų ar mūsų gyvenimo būdo srityse. Sociologai ir kitų sričių mokslininkai išskiria naują žmonių kartą, užaugusią su naujosiomis technologijomis. Jų gyvenimo būdas, požiūris į supantį pasaulį bei jo ateitį gerokai skiriasi nuo jų tėvų. Sekant “du nulių” mada, galima drąsiai teigti, kad į valdžią ateina Pasaulis2.0.

Skaityti toliau »

Iš tikrųjų visai jos ne mano. Čia tik perfrazuoju tą filmą apie graikiškas storas ir dideles. Pagaliau pavyko savaitgalį ištrūkti šiek tiek toliau iš namų ir pakeliauti po Žemaitiją, kuri dar iki šių dienų lietuviams įrodinėja savo savitumą ir kultūrinius privalumus. Tam reikalui žemaičiai neseniai pradėjo dalinti savo tautiečiams pasus. Nesiimu vertinti ar diskutuoti pasų tema, bet tai, ką pamačiau keliaudamas, buvo tikrai rimtas argumentas apie lietuvių ir žemaičių kultūrinius skirtumus.

Skaityti toliau »

Pasaulyje vis labiau įsigalėjant vadinamiesiems socialiniams tinklams ir vartotojų kuriamam turiniui, kuris pasireiškia tinklaraščių, komentarų ar video reportažų pavidalais, mokslininkai neišvengiamai imasi tyrinėti šį naująjį reiškinį. Daugeliui jaunosios kartos atstovų žiniatinklis tapo viena pagrindinių bendravimo terpių, o jų tėvams – nuolatiniu galvos skausmu ir sunkiai paaiškinamu jų atžalų pomėgiu. Kol naujasis žiniatinklis varo žmones iš proto, akademiniuose sluoksniuose formuojasi nauja mokslo kryptis – skaitmeninė etnografija, bandanti atsakyti į klausimą, kaip žmones keičia skaitmeninė informacija ir bendravimas virtualiose erdvėse.

Skaityti toliau »

Jaučiu, kad jau artėja ta diena, kai pamatęs lėktuvą imsiu nerviškai drebėti ir kretėti, tačiau, nepaisant to, įžvelgiu vieną kitą darbinių kelionių privalumą. Vienas jų – galimybė pažinti kitas kultūras jose negyvenant ir tuo pačiu pamatyti savo tautos kultūrą iš šalies. Iš pradžių stebėjau juos, vėliau pradėjau lyginti su mumis, galiausiai – pradėjau apie tai rašyti. Visiškai nestebinantis atradimas buvo tai, kad mes skirtingi. Šiek tiek nustebino faktas, kad jie turi ne ką mažiau stereotipų apie mus, negu mes apie juos. Bet įdomesnė tema yra tai, ką mes galvojame apie save.

Skaityti toliau »

Turbūt ne aš vienas pastebėjau, kad paskutiniu metu nebūna tokios savaitės ar net dienos, kai laikraščiai, žurnalai ar net reklamos nemirgėtų pranešimais apie ekologiją, raginimais žaliuoti ar “ekologiškais” prisistatymais. Štai šią savaitę vienas lietuvis paskelbė apie tai, jog planuoja perplaukti Oresundo sąsiaurį, skiriantį Daniją ir Švediją, vien tam, kad atkreiptų dėmesį į ekologiją. Praėjusiais metais pasaulio triatlono čempionas, taip pat lietuvis, V. Urbonas perplaukė Baltijos jūrą, siekdamas atkreipti dėmesį į pastarosios ekologinę būklę. Gegužės mėnesį skrendant į Paryžių į rankas pakliuvo gan nemažai prie oro taršos prisidedančios SAS grupės žurnalas Scanorama, kuris išdidžiai prisistatė “The Green Issue” ir be kita ko ant viršelio skelbė raginimą “Apsaugok pusbrolį – įsivaikink orangutangą!”.

Skaityti toliau »

Dauguma mūsų jau įprato prie to, kad informacija randama ir talpinama internete. Jame taip pat atliekama daugelis svarbių žmogiškųjų funkcijų, tarp kurių – komunikacija, finansinės operacijos bei socializacija. Pastaroji paskutiniu metu virtualioje erdvėje ypač smarkiai įgauna pagreitį. Internetas suteikia beveik neribotas bendravimo tarp individų ar jų grupių bei saviraiškos galimybes, ypač vadinamajame žiniatinklyje.

Skaityti toliau »