Augustas Gutautas

Turbūt ne aš vienas pastebėjau, kad paskutiniu metu nebūna tokios savaitės ar net dienos, kai laikraščiai, žurnalai ar net reklamos nemirgėtų pranešimais apie ekologiją, raginimais žaliuoti ar “ekologiškais” prisistatymais. Štai šią savaitę vienas lietuvis paskelbė apie tai, jog planuoja perplaukti Oresundo sąsiaurį, skiriantį Daniją ir Švediją, vien tam, kad atkreiptų dėmesį į ekologiją. Praėjusiais metais pasaulio triatlono čempionas, taip pat lietuvis, V. Urbonas perplaukė Baltijos jūrą, siekdamas atkreipti dėmesį į pastarosios ekologinę būklę. Gegužės mėnesį skrendant į Paryžių į rankas pakliuvo gan nemažai prie oro taršos prisidedančios SAS grupės žurnalas Scanorama, kuris išdidžiai prisistatė “The Green Issue” ir be kita ko ant viršelio skelbė raginimą “Apsaugok pusbrolį – įsivaikink orangutangą!”.

Skaityti toliau »

Dauguma mūsų jau įprato prie to, kad informacija randama ir talpinama internete. Jame taip pat atliekama daugelis svarbių žmogiškųjų funkcijų, tarp kurių – komunikacija, finansinės operacijos bei socializacija. Pastaroji paskutiniu metu virtualioje erdvėje ypač smarkiai įgauna pagreitį. Internetas suteikia beveik neribotas bendravimo tarp individų ar jų grupių bei saviraiškos galimybes, ypač vadinamajame žiniatinklyje.

Skaityti toliau »

Šiandien pabudau Švedijoje, bent jau taip teigė trys Omnitel SMS žinutės, pažadinusios mane viešbučio lovoje, kuri dar vakar buvo Kopenhagoj. Akimirką tuo šventai tikėjau, nes vidury Kopenhagos nesudėtinga einant gatve atsidurti už jos ribų, o tęsiant kelionę tuo pačiu keliu tolyn – vėl į ją sugrįžti. Kalbu apie Frederiksbergą ir Kristianiją – du nepriklausomus miestus Kopenhagos centre.

Skaityti toliau »

Trečiadienis. Vakarykštis prarastųjų lietuviškų gezų atradimo džiaugsmas jau beveik nunykęs. Aš – ir vėl Kopenhagoj, šįkart sėdžiu lėktuve į Londoną, Heathrow. Gezų aplinkui nesimato, tad skrydis vyksta sklandžiai. Tačiau nusileidimas – nelabai.

Skaityti toliau »

Lygiai prieš savaitę, antradienį, sėdėjau lėktuve, skrendančiame iš Kopenhagos į Vilnių. Kelios eilės už manęs krykštavo du jauni gezai – davėsi, kaip įmanydami ir net nesiruošė nurimti. Žvilgtelėjęs atgal, kaip mat supratau priežastį – sėdėjo jie vienoje eilėje su jauna nepažįstama mergina, kurios žvilgsnis tiesiog rėkte gailiai rėkė”Gelbėkit!!!”. Jaunieji geziukai visaip garsiai rėkavo, juokėsi, kibino stiuardeses ir šalia sėdinčią merginą.

Skaityti toliau »

Štai jau metai, kaip reguliariai lankausi Skandinavijoje ir intensyviai bendrauju su ten gyvenančiais žmonėm. Pamažu susiformavo ir asociacijos, kurios iškyla prieš akis, išgirdus žodį “skandinaviškas”.  Pirmiausia – tai lėtas darbo tempas, procesais bei taisyklėm paremta tvarka, kuriai nors ir menkai sugriuvus, kyla nemenka panika.  Patiems skandinavams, ypač jauniesiems, nesvetimas ir protestavimo esamai tvarkai bei lygybei poreikis. Deviantinė kultūra čia tiesiog klesti, nors dominuojanti visuomenės santvarka – bendruomeninė lygybė arba, kitaip tariant, skandinaviškas socializmas, kuriame visi uždirba daugmaž tiek pat, moka žiauriai didelius mokesčius, valkatos gauna nemokamas palapines, narkomanai – narkotikų ir patalpų miesto centre jiems susileisti, o piliečiai mėgaujasi nemokama sveikatos apsauga ir aukštuoju mokslu. Žinoma, kad bendruomenė klestėtų, jos nariai turi turėti keletą itin svarbių savybių – toleranciją, savitarpio pagalbos jausmą ir konstruktyvumą sprendžiant problemas. Panašu, kad skandinavams to netrūksta, tad ir jų santvarka tiesiog klesti – tiek socialine, tiek ekonomine prasme.

Skaityti toliau »

Buvo toks senas tarybinis anekdotas apie tarybinių žmonių darbštumą. Jame lietuvis buvo teigiamas herojus, nes net ir prisigėręs užtraukdavo dainą apie darbą “Ariau, ariau…” arba “Balnojau žirgelį…”. Visi kiti homo sovieticus ką nors kitą, o lietuvis būtinai apie darbą. Taigi, anokia čia paslaptis – lietuviai yra darbštūs, kaip ten ką, t.y. daug savo energijos sudegina dirbdami arba bent jau šnekėdami apie darbą.

Skaityti toliau »

Yra vienas lietuviškas labai gerai visiems žinomas posakis, apie tai, kokius tris dalykus turi atlikti vyras per savo gyvenimą. Tai bene dažniausiai perfrazuojamas ir pritaikomas skirtingoms reikmėms lietuviškas posakis, o ir panaudoti yra jį kur. Viena tokių linksmesnių šio posakio interpretacijų labai gerai parodo mūsų lietuviškumą arba tai, kas tas lietuviškumas yra. Ši perfrazuota versija skamba maždaug taip: “tikras lietuvis per savo gyvenimą turi atlikti tris dalykus: pastatyti namą, nušauti žydą ir pakarti voverę”. Formuluotė labai drąsi, bet tame ir slypi jos tikslas – klausytojo reakcija. O ji, kaip rodo mano patirtis, būna siaubinga – 98% mano sutiktų žmonių, kuriems pasakiau šį teiginį, buvo pasipiktinę, kam dabar tą vargšę voverę skriausti…

Skaityti toliau »

Vakar vakare, atvykęs į viešbutį, vonios kambaryje radau administracijos paliktą įspėjimą. Jame buvo rašoma apie tai, kad čiaupo vanduo užterštas pavojingomis žmogaus sveikatai bakterijomis, todėl valytis dantų ar juo labiau gerti to vandens nepatariama. Ta proga vonioje paliktas buteliukas geriamo vandens. Smagu, kai rūpinamasi klientais…

Skaityti toliau »

Darbas su skirtingų tautų atstovais svetimose šalyse smarkiai praplečia akis. Laisvalaikiu ar darbo metu gali išgirsti gyvus pasakojimus apie pačius egzotiškiausius ar stebėtinai pažįstamus dalykus ir turi ką papasakoti pats. Kultūrinių ir valstybinių santvarkų skirtumų nagrinėjimas tampa beveik kasdienybe. Reikia pripažinti, kad tai ne tik, kad nenusibosta, bet ir tampa savotiškai motyvuojančiu dalyku – skatina neformalų bendravimą ir linksmina pietų pertraukų metu ar net padeda praleisti laiką po darbo.

Skaityti toliau »