Augustas Gutautas

Turbūt ne aš vienas pastebėjau, kad paskutiniu metu nebūna tokios savaitės ar net dienos, kai laikraščiai, žurnalai ar net reklamos nemirgėtų pranešimais apie ekologiją, raginimais žaliuoti ar “ekologiškais” prisistatymais. Štai šią savaitę vienas lietuvis paskelbė apie tai, jog planuoja perplaukti Oresundo sąsiaurį, skiriantį Daniją ir Švediją, vien tam, kad atkreiptų dėmesį į ekologiją. Praėjusiais metais pasaulio triatlono čempionas, taip pat lietuvis, V. Urbonas perplaukė Baltijos jūrą, siekdamas atkreipti dėmesį į pastarosios ekologinę būklę. Gegužės mėnesį skrendant į Paryžių į rankas pakliuvo gan nemažai prie oro taršos prisidedančios SAS grupės žurnalas Scanorama, kuris išdidžiai prisistatė “The Green Issue” ir be kita ko ant viršelio skelbė raginimą “Apsaugok pusbrolį - įsivaikink orangutangą!”.

Skaityti toliau »

Atsidarau šiandien Delfi.lt ir netikiu savo akimis - matau straipsnį pavadinimu “Lietuva apsisprendė veržtis į kosmosą“, kuriame rašoma apie tai, kad Lietuva nusprendė dalyvauti Europos kosmoso agentūros veikloje! Tam reikalui net įkurta Kosmoso klausimų Lietuvoje koordinavimo grupė . Pirma mintis šovusi galvoje - dar viena priešrinkiminė reklaminė akcija ir jie  nusprendė kompensuoti senas taip ir neišsipildžiusias tarybinių vaikų svajones tapti kosmonautais. Na panašiai, kaip rublinius indėlius
Skaityti toliau »

Dauguma mūsų jau įprato prie to, kad informacija randama ir talpinama internete. Jame taip pat atliekama daugelis svarbių žmogiškųjų funkcijų, tarp kurių - komunikacija, finansinės operacijos bei socializacija. Pastaroji paskutiniu metu virtualioje erdvėje ypač smarkiai įgauna pagreitį. Internetas suteikia beveik neribotas bendravimo tarp individų ar jų grupių bei saviraiškos galimybes, ypač vadinamajame žiniatinklyje.

Skaityti toliau »

Šiandien pabudau Švedijoje, bent jau taip teigė trys Omnitel SMS žinutės, pažadinusios mane viešbučio lovoje, kuri dar vakar buvo Kopenhagoj. Akimirką tuo šventai tikėjau, nes vidury Kopenhagos nesudėtinga einant gatve atsidurti už jos ribų, o tęsiant kelionę tuo pačiu keliu tolyn - vėl į ją sugrįžti. Kalbu apie Frederiksbergą ir Kristianiją - du nepriklausomus miestus Kopenhagos centre.

Skaityti toliau »

Trečiadienis. Vakarykštis prarastųjų lietuviškų gezų atradimo džiaugsmas jau beveik nunykęs. Aš - ir vėl Kopenhagoj, šįkart sėdžiu lėktuve į Londoną, Heathrow. Gezų aplinkui nesimato, tad skrydis vyksta sklandžiai. Tačiau nusileidimas - nelabai.

Skaityti toliau »

Lygiai prieš savaitę, antradienį, sėdėjau lėktuve, skrendančiame iš Kopenhagos į Vilnių. Kelios eilės už manęs krykštavo du jauni gezai - davėsi, kaip įmanydami ir net nesiruošė nurimti. Žvilgtelėjęs atgal, kaip mat supratau priežastį - sėdėjo jie vienoje eilėje su jauna nepažįstama mergina, kurios žvilgsnis tiesiog rėkte gailiai rėkė”Gelbėkit!!!”. Jaunieji geziukai visaip garsiai rėkavo, juokėsi, kibino stiuardeses ir šalia sėdinčią merginą.

Skaityti toliau »

Štai jau metai, kaip reguliariai lankausi Skandinavijoje ir intensyviai bendrauju su ten gyvenančiais žmonėm. Pamažu susiformavo ir asociacijos, kurios iškyla prieš akis, išgirdus žodį “skandinaviškas”.  Pirmiausia - tai lėtas darbo tempas, procesais bei taisyklėm paremta tvarka, kuriai nors ir menkai sugriuvus, kyla nemenka panika.  Patiems skandinavams, ypač jauniesiems, nesvetimas ir protestavimo esamai tvarkai bei lygybei poreikis. Deviantinė kultūra čia tiesiog klesti, nors dominuojanti visuomenės santvarka - bendruomeninė lygybė arba, kitaip tariant, skandinaviškas socializmas, kuriame visi uždirba daugmaž tiek pat, moka žiauriai didelius mokesčius, valkatos gauna nemokamas palapines, narkomanai - narkotikų ir patalpų miesto centre jiems susileisti, o piliečiai mėgaujasi nemokama sveikatos apsauga ir aukštuoju mokslu. Žinoma, kad bendruomenė klestėtų, jos nariai turi turėti keletą itin svarbių savybių - toleranciją, savitarpio pagalbos jausmą ir konstruktyvumą sprendžiant problemas. Panašu, kad skandinavams to netrūksta, tad ir jų santvarka tiesiog klesti - tiek socialine, tiek ekonomine prasme.

Skaityti toliau »

Pavasarinės kelionės į Tailandą ir Kambodžą įspūdžiams dar kaip reikiant neišblėsus, atsidūriau Paryžiuj. Nebuvo tai pirma kelionė ten - gal koks trečias kartas jau, tad sužinojęs apie darbinį reikalą, kuris vyks Prancūzijos sostinėj, labai nesidžiaugiau. Ankstyvas rytas, 5 valandos, skambantis žadintuvas - tokia kelionės pradžia nelabai džiugina, ypač kai ji primena praėjusių metų antrą pusmetį, kada taip prasidėdavo beveik kiekvienas savaitės pirmadienis.

Skaityti toliau »

Ne paslaptis, kad visi didesni Lietuvos miestai turi senamiestį ir naujamiestį, o pastaraisiais metais juose pradėjo dygti ir naujas urbanistinis kultūrinis reiškinys - arkliamiestis, skambiai vadinamas Akropoliu, o taip pat žinomas, kaip arkliopolis. Vakar netikėtai teko apsilankyti visų arkliamiesčių sostinėje - pirmajame Vilniaus arkliopolyje.

Skaityti toliau »

Praėjusi savaitė, kaip jau įprasta, prasidėjo pirmadieniu. Kelione į Oslą nekvepėjo, tad ramiai sau žygiavau centrinėmis Vilniaus gatvėmis link ofiso. Tačiau neįprasta buvo tai, kad nepaisant sausio mėnesio ir aplink besivoliojančio sniego, smarkiai kvepėjo pavasariu, o stiprokas vėjas danguje praplėšė debesis, pro kuriuos veržėsi saulė. Pavasariškas optimizmas praskaidrino akis, kurioms nušvitus pastebėjau, kad mano “Skype” topic sentence yra (kažkodėl?!) tuščias. Nedelsdamas ištaisiau šią klaidą brūkštelėdamas “kvepia didelėm permainom”.

Skaityti toliau »