Augustas Gutautas

Šiandien pabudau Švedijoje, bent jau taip teigė trys Omnitel SMS žinutės, pažadinusios mane viešbučio lovoje, kuri dar vakar buvo Kopenhagoj. Akimirką tuo šventai tikėjau, nes vidury Kopenhagos nesudėtinga einant gatve atsidurti už jos ribų, o tęsiant kelionę tuo pačiu keliu tolyn – vėl į ją sugrįžti. Kalbu apie Frederiksbergą ir Kristianiją – du nepriklausomus miestus Kopenhagos centre.

Skaityti toliau »

Lygiai prieš savaitę, antradienį, sėdėjau lėktuve, skrendančiame iš Kopenhagos į Vilnių. Kelios eilės už manęs krykštavo du jauni gezai – davėsi, kaip įmanydami ir net nesiruošė nurimti. Žvilgtelėjęs atgal, kaip mat supratau priežastį – sėdėjo jie vienoje eilėje su jauna nepažįstama mergina, kurios žvilgsnis tiesiog rėkte gailiai rėkė”Gelbėkit!!!”. Jaunieji geziukai visaip garsiai rėkavo, juokėsi, kibino stiuardeses ir šalia sėdinčią merginą.

Skaityti toliau »

Kopenhaga nėra didelis miestas. Teisingiau ją būtų vadinti keliolikos kaimų aglomeracija vienoje iš daugelio Skandinavijos salų. Kopenhagoje yra labai nedaug aukštų pastatų – dauguma žmonių gyvena nuosavuose namuose arba nedideliuose trijų-penkių-septynių aukštų pastatuose, o įmonės įsikurusios žemuose, bet didelį žemės plotą užimančiuose “angaruose”.

Skaityti toliau »

Taip, taip – Kopenhagai. Ir gal kamnors atrodys keista, ypač tiems, kas girdėjo mane keiksnojant šitą miestą, manau, kad kiekviename dalyke galima įžvelgti kažką gero. Trivialu
Skaityti toliau »

“Pavakarieniavęs” parslinkau į viešbutį. Slinkdamas pro lengvas stiklines centrines duris, prisiminiau savo nesėkmingas vakaro pastangas surasti lygintuvą. Nepadėjo net gudrusis televizorius, kuris be kita ko, žino mano vardą ir pavardę. Užsukau pas consergie (toks gudrus besišypsantis dėdė, kuris žino viską apie viešbutį). Apturėjau gan nekonstruktyvų, bet rezultatyvų pokalbį: “:) Good evening , Sir. can I help you, Sir?” “Good evening, do you have service room with an iron?” “:) We will send it to your room” “Excuse me, but what will you send?” “An iron, Sir” “Thank you” “Room number?” “1312″.
Skaityti toliau »

Po savaitėlės, praleistos tėvynėje, grįžau (žiauru – aš jau tai vadinu grįžimu!!! ) į Kopenhagą.

Išvažiuojant, eilinį kartą vėlavo taksi, o taksistas, kaip visad plepus – sužinojau viską apie senąsias 25-tas Volgas, kurios kadaise tarnavo, kaip taksi. Eilinį kartą pamaniau, kad reikia apsigyventi šalia oro uosto, nes tuoj visiškai perkraus mano galvą nereikalinga informacija apie Volgas, ZILus, mėsos vežiojimą iš Marijampolės į Vilnių, greitosios pagalbos automobilio vairavimo specifiką, tarybiniais metais iš Sibiro gabenamus Žigulius ir t.t…
Skaityti toliau »

Šiandien važiavau į Kopenhagos IBM ofisą, esantį šiek tiek toliau nuo centro. Iš tikrųjų tai jau nebesiskaito Kopenhaga, bet dėl šventos ramybės, pavadinkime jį taip. Važiavau vietiniu traukiniu, kuris čia vadinamas S-Tog. Už lango – vėsoka Skandinaviška vasara, ausyse – karšta ispaniška muzika iš iPod. Maršrutas jau įprastas – iš Vesterport į Malmparken, bet šiandien radau šiek tiek kvailą, tačiau įdomių atradimų kupiną užsiėmimą Skaityti toliau »