Augustas Gutautas

Buvo toks senas tarybinis anekdotas apie tarybinių žmonių darbštumą. Jame lietuvis buvo teigiamas herojus, nes net ir prisigėręs užtraukdavo dainą apie darbą “Ariau, ariau…” arba “Balnojau žirgelį…”. Visi kiti homo sovieticus ką nors kitą, o lietuvis būtinai apie darbą. Taigi, anokia čia paslaptis – lietuviai yra darbštūs, kaip ten ką, t.y. daug savo energijos sudegina dirbdami arba bent jau šnekėdami apie darbą.

Skaityti toliau »

Yra vienas lietuviškas labai gerai visiems žinomas posakis, apie tai, kokius tris dalykus turi atlikti vyras per savo gyvenimą. Tai bene dažniausiai perfrazuojamas ir pritaikomas skirtingoms reikmėms lietuviškas posakis, o ir panaudoti yra jį kur. Viena tokių linksmesnių šio posakio interpretacijų labai gerai parodo mūsų lietuviškumą arba tai, kas tas lietuviškumas yra. Ši perfrazuota versija skamba maždaug taip: “tikras lietuvis per savo gyvenimą turi atlikti tris dalykus: pastatyti namą, nušauti žydą ir pakarti voverę”. Formuluotė labai drąsi, bet tame ir slypi jos tikslas – klausytojo reakcija. O ji, kaip rodo mano patirtis, būna siaubinga – 98% mano sutiktų žmonių, kuriems pasakiau šį teiginį, buvo pasipiktinę, kam dabar tą vargšę voverę skriausti…

Skaityti toliau »

Darbas su skirtingų tautų atstovais svetimose šalyse smarkiai praplečia akis. Laisvalaikiu ar darbo metu gali išgirsti gyvus pasakojimus apie pačius egzotiškiausius ar stebėtinai pažįstamus dalykus ir turi ką papasakoti pats. Kultūrinių ir valstybinių santvarkų skirtumų nagrinėjimas tampa beveik kasdienybe. Reikia pripažinti, kad tai ne tik, kad nenusibosta, bet ir tampa savotiškai motyvuojančiu dalyku – skatina neformalų bendravimą ir linksmina pietų pertraukų metu ar net padeda praleisti laiką po darbo.

Skaityti toliau »

Sekmadienį, besikraunant daiktus, per lietuviškas žinias išgirdau naujieną, kad Kopenhagoj naktį vyko riaušės. Nørrebro, kilo pirma mintis, o pasidomėjus plačiau, pasirodė, kad tai tiesa. Nørrebro yra Kopenhagos rajonas, spaudoje mandagiai vadinamas multicultural district, o liaudiškai tai skambėtų, kaip negrų, arabų ir lietuvių rajonas. Bet čia aš ne apie tai.
Skaityti toliau »

Vakarų Europa ir dauguma jos valstybių nėra tos šalys, kuriose reikėtų tikėtis patirti smarkų kultūrinį šoką ar rasti egzotiškų dalykų, kurie mums keltų didelę nuostabą. Greičiau ten galima pamatyti tai, kas mūsų laukia netolimoje ateityje. Nepaisant to, tuose kraštuose egzistuoja tam tikri kultūriniai skirtumai, kurie susiklostė istoriškai ir mums (tikėkimės) nebus “perduoti”. Šie dalykai neretai mums, lietuviams, kelia nuostabą ar net šypseną.

Keletą tokių dalykų pastebėjau leisdamas darbo dienas Danijoje, Kopenhagoje.
Skaityti toliau »

Prieš kelias dienas su savo project manager (PM) švedu ir project executive (PE) kanadiete važiavom mašina iš ofiso į viešbutį. PM už vairo, ir kaip būdinga tikriems gėjams švedams, aikčiojo iš nuostabos pamatęs kažką įdomesnio gatvėje. Staiga, jo žvilgsnis užkliūna už vienos daniškai aprašinėtos vitrinos. Kadangi jis vienintelis supranta daniškai, tai neslėpdamas emocijų, tačiau mandagiai paaiškina mums savo šviežio aiktelėjimo priežastį:

Skaityti toliau »

Šiandien važiavau į Kopenhagos IBM ofisą, esantį šiek tiek toliau nuo centro. Iš tikrųjų tai jau nebesiskaito Kopenhaga, bet dėl šventos ramybės, pavadinkime jį taip. Važiavau vietiniu traukiniu, kuris čia vadinamas S-Tog. Už lango – vėsoka Skandinaviška vasara, ausyse – karšta ispaniška muzika iš iPod. Maršrutas jau įprastas – iš Vesterport į Malmparken, bet šiandien radau šiek tiek kvailą, tačiau įdomių atradimų kupiną užsiėmimą Skaityti toliau »