Augustas Gutautas

Praėjusi savaitė, kaip jau įprasta, prasidėjo pirmadieniu. Kelione į Oslą nekvepėjo, tad ramiai sau žygiavau centrinėmis Vilniaus gatvėmis link ofiso. Tačiau neįprasta buvo tai, kad nepaisant sausio mėnesio ir aplink besivoliojančio sniego, smarkiai kvepėjo pavasariu, o stiprokas vėjas danguje praplėšė debesis, pro kuriuos veržėsi saulė. Pavasariškas optimizmas praskaidrino akis, kurioms nušvitus pastebėjau, kad mano “Skype” topic sentence yra (kažkodėl?!) tuščias. Nedelsdamas ištaisiau šią klaidą brūkštelėdamas “kvepia didelėm permainom”.

Skaityti toliau »

Oslas…
Rytais 8:30 važiuoju į darbą - ore dar tvyro prieblanda.
Dienomis apsiniaukę - tamsokoka, nes ir saulė vos virš medžių vidurdienį pakyla.
Vakarais 16:30 važiuoju iš darbo - jau beveik tamsu.
Galvoje sukasi verslo planas - saulės importas. Klausimas tik, kaip? any ideas?
Akivaizdu, kad pelnas neišvengiamas

Visada maniau, kad lietuviai yra labiausiai savo oru besiskundžianti tauta (bent jau) Europoje. Bet pasirodo klydau… Yra dar danai… Ir negali sakyti, kad be pagrindo.

Štai praėjusią savaitę pietavau su vienu 55-60 metų danu bendradarbiu, su kuriuo dirbam viename projekte. Pradėjom kalbėti apie dviračių gausybę Kopenhagoje ir paklausiau jo, ar tiesa, kad čia nebūna sniego žiemos metu (čia man kitas bendradarbis švedas pasakojo). Na, jis būdamas tikras danas, pradėjo reikšti nuoskaudas ta tema, bet įstrigo man vienas įdomus faktas. Jis minejo, kad būdamas mažas slidinėdavo Kopenhagoje, o sniego būdavo daug ir išsilaikydavo ilgai. Priešingai, šiais laikais, jei ir pasninga, tai tik keli milimetrai ir kitą dieną jau būna ištirpę…

Skaityti toliau »