Augustas Gutautas

Vakar kėliausi sunkiai, nes naktį aplankė šiokia tokia nemiga. Nebuvo ji didelė ir pikta, bet to pakako, kad pritrūktų miego ir poilsio. O ypač po tokios dienos, kai prasėdi susitikime penkias valandas ir trečdalį laiko ginčijiesi viena tema, nors vėliau paaiškėja, kad oponentų nuomonės idealiai sutampa. Problema viso labo tik ta, kad tuos pačius dalykus vadinam skirtingais vardais. Taip prasidėjo šios savaitės susitikimų maratonas – nuo ankstyvo ryto, iki vėlyvo vakaro. Komanda vis ta pati – lietuvis, vokietis, švedas ir italas. Vienintelis būdas susišnekėti – vartoti anglų kalbą… Ar girdėjot kada, kaip vokiečiai ar italai šneka angliškai? Tada suprantat, kur iššvaistėm laiką per pirmą susitikimą Reikia pripažinti, kad vėliau situacija pagerėjo ir produktyvumas gerokai viršijo betkokius lūkesčius.

Skaityti toliau »

Trečia diena naujajame ofise. Pradedu apsiprasti ir priprasti. Jau žinau, kad kiekvieną rytą apie 09:30 automatiškai nusileidžia žaliuzės iš lauko pusės, kad užstotų saulę, o po geros valandos vėl pakyla. Šiandien sužinojau ir tai, kad trečiadienis – blynų diena. Kolegos pasikeisdami kepa forminius blynus, lietuvių tautoje dar vadinamais čirviniais. Valgo juos su braškių uogiene ir garsiai čepsi. Kai įvyko blynų kepimas, sėdėjau tolimiausiame mūsų projekto komandos kambario kampe ir graužiau akimis vieną dokumentą. Pajutau saldų kvapą ir atsisukęs išvydau laimingą grynakraujį britą mulatą Narendra, griaužiantį blynus ir mojantį prisijungti. Skanu…

Skaityti toliau »

“Ar jau pirkai alų Osle?” – paklausė šmaikštusis Snorre prie pirmadienio pietų stalo. ”Ne, aš gi tik vakar naktį atskridau, žmogau! Skirtingai, nei tu, galiu ilgiau nei parą be alaus išgyventi.” – atsakiau juokaudamas ir toliau įnikau į lėkštę. ”Tau gerai, bet kai bandysi nusipirkti, įsitikink, kad tai darai sėdėdamas!” – prajuokino visus aplink sėdinčius kolegas. Vėliau norvegiškų kainų tema persikėlė link automobilių ir degalų, dar vėliau – prie tabako, kol galiausiai pasiekė eilines prekes. Norvegai, kaip pridera tikriems lietuviams, pasitiko nusiskundimais dėl savo valdžios, kainų ir politikos. Taip, nesuklydot perskaitydami, o aš rašydamas – ”lietuviams”. Norvegai savo pažiūromis, bendravimu ir požiūriu į daugelį dalykų pasirodė labiau panašūs į lietuvius, nei į savo geografinius kaimynus švedus ar danus. Bent jau kolkas…

Skaityti toliau »

Netikėtai laukta žinia, kad reikės dirbti Osle, pasiekė savaitės viduryje. Dar nebuvau apsipratęs su mintimi, kad sėdžiu Lietuvoje, nes buvau prieš nepilną savaitę grįžęs iš Kopenhagos. Tad nenuostabu, kad šis faktas visai nenudžiugino. Juolab, kad ir pats Oslas – Afganistano provincija Europos šiaurėje, gulintis Norvegijos pietuose, apsivyniojęs vieną iš kelių tūkstančių fiordų – nežada manęs greitai paleisti. Ramybės neduoda mintis apie tai, kaip jis mane pasitiks.

Skaityti toliau »