Jun 25 2008
Baltijos šalys. Pasiklydę vertime.
Štai jau metai, kaip reguliariai lankausi Skandinavijoje ir intensyviai bendrauju su ten gyvenančiais žmonėm. Pamažu susiformavo ir asociacijos, kurios iškyla prieš akis, išgirdus žodį “skandinaviškas”. Pirmiausia – tai lėtas darbo tempas, procesais bei taisyklėm paremta tvarka, kuriai nors ir menkai sugriuvus, kyla nemenka panika. Patiems skandinavams, ypač jauniesiems, nesvetimas ir protestavimo esamai tvarkai bei lygybei poreikis. Deviantinė kultūra čia tiesiog klesti, nors dominuojanti visuomenės santvarka – bendruomeninė lygybė arba, kitaip tariant, skandinaviškas socializmas, kuriame visi uždirba daugmaž tiek pat, moka žiauriai didelius mokesčius, valkatos gauna nemokamas palapines, narkomanai – narkotikų ir patalpų miesto centre jiems susileisti, o piliečiai mėgaujasi nemokama sveikatos apsauga ir aukštuoju mokslu. Žinoma, kad bendruomenė klestėtų, jos nariai turi turėti keletą itin svarbių savybių – toleranciją, savitarpio pagalbos jausmą ir konstruktyvumą sprendžiant problemas. Panašu, kad skandinavams to netrūksta, tad ir jų santvarka tiesiog klesti – tiek socialine, tiek ekonomine prasme.
Tinklaraščio RSS