Oct 04 2010
Grįžom
Grįžom. Labai šalta. Gerai, kad bent saulė šviečia
Jul 19 2010
Jul 15 2010
Jul 14 2010
Jul 13 2010
Azijiečiai namuose ne tik neskalbia, bet dažniausiai ir nesigamina valgyti. Maitinasi jie dažniausiai gatvės valgyklose, kurios pradeda darbą po pietų ir užsidaro vėlai vakare. Mažesniuose miesteliuose tokios valgyklos įsikuria pačiame miestelio centre. Viename tokių miestelių, kai važiuodami iš Laoso sustojome pavalgyti, vietinis gyventojas primygtinai siūlė su juo išgerti tailandietiško viskio. Atsisakiau, nes turėjau vairuoti, o tas mojo ranka ir tailandietiškai aiškino, kad vairuoti išgėrus yra normalu
Tokiose gatvės valgyklose dažniausiai valgoma makaronų sriuba bei įvairūs ryžių patiekalai.
Populiarios vietos pavalgyti vakarais yra atviri restoranai, kuriuose žmonės valgo, bendrauja bei televizorių pažiūri.
Jul 12 2010
Tailandiečiai mėgsta laikyti paukščius narveliuose. Neretai juos pamatysi prie parduotuvių, valgyklų ar tiesiog gyvenamųjų namų. Prie šventyklų dažnai galima sutikti moteriškes pardavinėjančias uždaras pintines su trim mažais paukščiais, kuriuos, sumokėjus vieną kitą šimtą batų, paleidžia į laisvę – tai esą neša laimę.
Jul 09 2010
Azijos miestuose ir miesteliuose drabužių skalbimas nėra vienas iš įprastų namų apyvokos darbų. Nešvarūs drabužiai dažniausiai priduodami į vieną iš smulkių skalbyklų, kurios kitą dieną grąžina švarius skalbinius. Tik, nereikėtų stebėtis, jei savo mėgstamas kelnes pamatysi padžiautas judrioje miesto gatvėje.
Šiek tiek rečiau žmonės naudojasi savitarnos skalbyklomis:
Jul 08 2010
Tailando, Laoso ir Kambodžos gatvėse ir turgavietėse neretai pardavinėjamos antikvarinės, archeologinės ar religinės vertybės iš šventyklų ar paprasčiausios archeologinės iškasenos. Žinoma, pasitaiko ir menkaverčių dalykų, kurių pirkėjai turi saugotis.
Nuotraukoje – archeologinių iškasenų prekeiviai ir pirkėjas, išsamiai apžiūrinėjantis prekę.
Jul 05 2010
Tailande gyvena nemažai vakariečių. Vieni jų sukūrę šeimas su vietiniais, kiti dirba kokį darbą, treti - bastosi iš kampo į kampą. Vietinė kultūra skiriasi nuo vakarietiškos, bet ilgiau būnant neišviangamai tenka prisitaikyti ir perimti tajų įpročius. Kartais tas perėmimas trunka greičiau, kartais lėčiau, tačiau neretai vyksta tokie pokyčiai, kurių nesitiki, ar nepastebi. Kažkas pabandė susisteminti esminius tajų kultūros bruožus ir surašė į vieną iš Tailando ekspatų forumą juokais pavadindamas juos užsibuvimo Tailande požymiais.
Jul 03 2010
Taigi, šimtas dienų arba beveik trečdalis metų, septyni tūkstančiai kilometrų nuo Lietuvos, dviese su kūdikiu. Vieniems skamba egzotiškai, kitiems – baisiai, bet abejingų beveik nėra. Priimti fakto, kad tiek laiko praleidome Pietryčių Azijoje, kaip savaime suprantamo, nesistengiame net mes. Tai būtų paprasčiausia saviapgaulė ar abejingumas. Tad ta proga norisi prisėsti ir apibendrinti bei sau atsakyti, kaip prabėgo ir kokius įspūdžius paliko tos šimtas dienų toli nuo Lietuvos, šypsenų šalyje.