Augustas Gutautas

Kiek teko keisti kambarių gyvenant viešbučiuose, visuomet sutikdavau televizorių. Turbūt dar nesu matęs nė vieno viešbučio kambario be telvizoriaus. O jų buvo visokių - didelių ir mažų, pilkų ir juodų, storų ir plonų. Tik dar niekada nebuvo taip, kad nebūtų televizoriaus. Nebūdavo kartais Biblijos stalčiuj, pakabų spintoj, seifo ar net vonios bei minibaro, bet telikas visuomet laukdavo kartu su klozetu, kriaukle ir lova. Trys ištikimi sugyventiniai.
Skaityti toliau »

“Pavakarieniavęs” parslinkau į viešbutį. Slinkdamas pro lengvas stiklines centrines duris, prisiminiau savo nesėkmingas vakaro pastangas surasti lygintuvą. Nepadėjo net gudrusis televizorius, kuris be kita ko, žino mano vardą ir pavardę. Užsukau pas consergie (toks gudrus besišypsantis dėdė, kuris žino viską apie viešbutį). Apturėjau gan nekonstruktyvų, bet rezultatyvų pokalbį: “:) Good evening , Sir. can I help you, Sir?” “Good evening, do you have service room with an iron?” “:) We will send it to your room” “Excuse me, but what will you send?” “An iron, Sir” “Thank you” “Room number?” “1312″.
Skaityti toliau »

Šiaip labai nemėgstu to daryti, bet šiandien atsikėliau piktas. Ne todėl, kad vakar apsigyvenau gan prabangiam viešbutyje pačiam CPH centre, bet todėl, kad kambarys mažas. Ir lova maža. Ir visi kolegos pikti - visų kambariai maži. Kai daug laiko tenka praleisti tarp keturių sienų, norisi, kad jos būtų kuo toliau nuo tavęs…
Skaityti toliau »